A tipo asmenybės sąsajas su širdies-kraujagyslių ligomis dar 1959 metais pirmieji pradėjo nagrinėti kardiologai Friedman ir Rosenman. Jų manymu, A tipo asmenybė gali būti apibūdinama kaip tokia, kuri pasižymi nekantrumu, nuolatiniu skubėjimu net tada, kai tai visai nebūtina, mėgstanti varžytis, smarkiai orientuota į pasiekimus, su padidėjusiu jautrumu, agresyvi, nerami, spontaniškai besielgianti asmenybė. Buvo iškelta hipotezė, kad A tipo asmenybė reaguoja į aplinkos veiksnius ir įvykius taip, kad sukeliamas didesnis simpatinės nervų sistemos ir hormoninis atsakas, kas didina širdies-kraujagyslių ligų riziką. Apie 1980 metus JAV „National Heart, Lung and Blood Institute of the National Institutes of Health“ A tipo asmenybę prilygino tokiems širdies-kraujagyslių ligų rizikos veiksniams kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis ar didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau per pastaruosius 30 metų sąsajos tarp A tipo asmenybės ir širdies-kraujagyslių ligų bei mirtingumo nuo jų buvo vis dažniau paneigiamos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros lektorius dr. Kastytis Šmigelskas 2012 metais Rytų Suomijos universitete apsigynė sveikatos mokslų daktaro disertaciją. Atliktas tyrimas „Type A Behavior Pattern Revisited: Long-term Follow-up from the Kuopio Ischemic Heart Disease Study“ (liet. A tipo elgsenos peržiūra: ilgametis Kuopijo ischeminės širdies ligos kohortinis tyrimas) atskleidė, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp mirtingumo nuo širdies-kraujagyslių ligų ir A tipo asmenybės. „Tai reiškia, kad pati A tipo asmenybė nėra toksiška“ – teigia tyrimo autorius dr. K. Šmigelskas. Mokslų daktaras taip pat pastebi, kad mokslininkai, siekdami išsiaiškinti šias sąsajas, atlikdavo ilgalaikius stebėjimo tyrimus, kurių rezultatai iš dalies priklausė nuo stebėjimo trukmės. Pavyzdžiui, atliekant „Western Collaborative Group Study“ kohortinį tyrimą (tai vienas kertinių tyrimų, pateikusių įrodymus apie A tipą kaip rizikos veiksnį), 8 metų stebėsenos duomenys parodė sąsajas tarp A tipo asmenybės ir širdies-kraujagyslių ligų, tačiau analizuojant ilgesnio tos pačios kohortos stebėjimo laikotarpio duomenis sąsajų jau nebenustatyta.“
Mokslininkas, dirbdamas Rytų Suomijos universitete, disertaciją rašė remdamasis 2682 vyrų (42–60 metų amžiaus) stebėsenos duomenimis, kurie buvo gauti kohortinio tyrimo metu per 1984–2009 metus. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad A tipo asmenybė kaip kompleksinė visuma nėra susijusi su didesniu mirtingumu nuo širdies-kraujagyslių ligų ar nuo kitų priežasčių. Tyrimo autorius taip pat teigia, kad ta pati A tipo asmenybė skirtingu kultūriniu laikotarpiu gali būti skirtingai vertinama ir dėl to įvairiai įtakoti A tipo asmenybės savijautą ir emocinę būklę, kuri savo ruožtu ir gali lemti rizikos pokyčius. Gali būti, kad šiuo kultūriniu laikmečiu, dėl spartaus visuomenės gyvenimo būdo ir aplinkos kaitos A tipo asmenybė yra tam tikra norma. „Ne pats asmenybės tipas A yra toksinis elementas, tačiau atskiri asmenybės bruožai, pvz., asmens stresiškumas“ – teigia tyrimo autorius. Tyrime taip pat buvo išskiriamas atskiras bruožas – ciniškumas, kuris dalies mokslininkų buvo hipotetiškai įvardijamas kaip „toksiškiausia“ A tipo asmenybės dalis. Rezultatai atskleidė, kad ciniškumas iš tikrųjų yra susijęs su didesniu priešlaikiniu mirtingumu tiek nuo širdies-kraujagyslių ligų, tiek ir nuo kitų priežasčių, tačiau A tipas su ciniškumu šiame tyrime beveik nebuvo susijęs. Pati kompleksinė visuma – A tipo asmenybė – nėra susijusi su didesne mirtingumo rizika. Tikrąją riziką sukelia kiti veiksniai, priklausomai nuo aplinkybių susiję arbe nesusiję su A tipo asmenybe.
Gana daug neaiškumų gali kilti dėl to, kad A tipo asmenybė yra vertinama keliomis skalėmis ir nė viena iš jų nėra „auksinis standartas“, taip pat jos neturi ir savo normatyvų. Todėl vertinant tiriamuosius tam tikra skale tas pats rezultatas skirtingu laikmečiu ar kitoje socialinėje aplinkoje gali būti priskiriamas A tipo asmenybei arba B tipo asmenybei (A tipo priešybė). Kuopijo tyrime 25 metų stebėsenos laikotarpiu vertinimui buvo naudojamos skirtingos, bet populiariausios A tipo skalės, tačiau A tipo asmenybė vistiek nebuvo susijusi su didesniu mirtingumu nuo širdies-kraujagyslių ligų. Autorius pastebi, kad iki 1980 metų buvo publikuojama labai nedaug tyrimų, kurie neigė šį ryšį. „Galima įtarti, kad anie duomenys paprasčiausiai nebuvo publikuojami arba nerecenzuojami. Tyrėjai, nenustatę statistiškai reikšmingų skirtumų, tiesiog neteikdavo tokių straipsnių recenzavimui ir publikavimui. Angliškai tai yra vadinama publication bias ir reiškia, kad tyrimai, rodantys statistiškai patikimas sąsajas tarp rizikos veiksnių ir pasekmių, turi didesnę tikimybę būti publikuojami, o be statistiškai patikimų sąsajų – mažesnę tikimybę. Toks reiškinys tam tikra dalimi gali įtakoti išvadas apie galimą priežastingumą, nors jo įtakos mastą yra sudėtinga įvertinti.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą