Psichikos sveikata
Psichikos sveikata pripažįstama svarbiausia XXI amžiaus pradžios visuomenės sveikatos sritimi, nes psichikos sutrikimų našta visuomenei nuolat auga ir pradeda vyrauti.
Tai reikalauja naujų investicijų ir sprendimų, keičiant profesinio mokymo programas, gerinant šių ligonių slaugos kokybę bei stengiantis, kad žmonės, turį psichikos ar proto negalią, gyventų kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir nebūtų pažeidžiamos jų teisės.
Lietuva - viena iš psichikos sveikatos reformų Europoje lyderių. Psichikos sveikatos pacientų slaugytojų akivaizdžiai nepakanka, tačiau tie, kuriuos turime, atitinka optimalius slaugytojų parengimo Europoje standartus.
Agresyvių psichikos sveikatos pacientų slaugos aspektai aptarti respublikinėje konferencijoje, kurią surengė Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto ir Klaipėdos psichiatrijos ligoninės specialistai.
Prioritetas - psichikos slaugytojų kvalifikacija
"Viena svarbiausių problemų dabar iš tiesų yra psichikos sveikata. Mūsų aukštesniosios mokyklos susijungė ir mes pradėjome pasirašinėti sutartis su socialiniais partneriais; sudarant bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos psichiatrijos ligoninės vyriausiuoju gydytoju A. Narinkevičiumi, buvo aiškiai išreikšta pozicija, jog slaugytojams trūksta kompetencijos dirbant su psichikos sutrikimų turinčiais pacientais", - sakė Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto direktorė Antanina Šereivienė.
Pasak jos, visuomenėje net sklando mitas, kad kartais žmonės bijo agresyviai ar neadekvačiai besielgiančių žmonių, vengia ir nemoka jiems padėti, o psichikos problemų turinčiųjų integracija į visuomenę taip pat nėra tokia, kokios norėtume, dėl to konferencijoje gvildenama tema nepaprastai aktuali. Kolegija vykdo Leonardo da Vinci projektą, kurio prioritetas ir yra psichikos sveikata. Naujos slaugytojos, kurios dabar rengiamos, įgyja europinio lygio kompetencijas ir turėtų būti plataus profilio specialistės.
"Noriu pažymėti tai, kad Europos Sąjungos finansuojamo projekto esmė yra būtent šios specializacijos atsiradimas, ir jame dalyvauja visos Lietuvos kolegijos, kurios turi sveikatos priežiūros fakultetus, ir tikslas yra tobulinti slaugos programas pagal Europos Sąjungos direktyvas ir slaugytojų rengimo standartus. Iš tikrųjų dirbame pagal tokias programas, patvirtintos jau 2001 metais, kai dar neturėjome nacionalinių programų, todėl yra ką tobulinti ir keisti. Slaugytojų šiuo metu itin trūksta, ir mūsų kolegija galėtų jų rengti dar daugiau (be tų 176-ių, kurie jau studijuoja). Ne paslaptis, jog į slaugytojų studijų programą neateina patys stipriausi absolventai. Tačiau mes išleidžiame iš tiesų gerai pasirengusius specialistus".
Etiniai slaugos principai
"Mums teko laimė ir išbandymas dalyvauti šiame tarptautiniame projekte, kurio partnerės yra tokios išsivysčiusios šalys kaip Italija, Portugalija, Airija, Anglija, Suomija. Projektas itin reikšmingas, nes jo tikslas - sujungti slaugos mokslą su slaugos praktika", - sakė Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekanė docentė Vida Staniulienė.
"Svarbu įvardinti, kokių žinių ir įgūdžių trūksta mūsų slaugytojams, prižiūrintiems psichikos sveikatos pacientus, taip pat sukurti tarpnacionalinį interaktyvų portalą, internetinę svetainę, kuriame mokymo metodikų galėtų rasti visos šalies slaugytojos. Vienas projekto rezultatų - sukurti tęstinį mokymą slaugytojams, gavusiems bakalauro diplomą. Tai bus 60 tarptautinių kreditų tęstinėms studijoms, teikiamos internetu anglų ir lietuvių kalbomis, ir gabiausieji galės įgyti aukštą psichikos ligonių slaugytojų kvalifikaciją".
Pašnekovė pabrėžė, jog kiekviena psichikos liga - tai atskiras, specifiškas psichikos ydų ir veiklų sutrikimų kompleksas, nerimo, stresų ir agresijos pasireiškimas. Todėl konferencijoje ypatingas dėmesys ir skirtas etinės slaugos būdams aptarti. "Dar visai neseniai pacientai buvo "fiksuojami" tam tikrais mechaniniais įtvirtinimais, o šiandie siūlomos naujos, itin humaniškos medikamentinės ir slaugos intervencijos, metodikos. Pasirodo, yra mokslinių tyrimų pagrįstų būdų, leidžiančių nuraminti agresyvius pacientus, jų "fiziškai neapribojant". Yra tam tikros teorijos, technikos ir įgūdžiai, pasitelkus šiuolaikinius medicinos mokslo pasiekimus, su kuriais susipažinti mūsų slaugytojai, dalyvaujantys projekte, turės galimybę Airijoje ir Anglijoje.
Kas Airijoje kitaip
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės psichikos sveikatos slaugytoja Jolanta Vaitkuvienė: "Labiausiai man krito į akis tai, kad Airijoje slaugytojai neturi mechaninių varžymo priemonių, tai yra diržų. Stacionaruose vietoje grotų ant langų yra neišdaužiami stiklai, tačiau yra minkštų sienų izoliatoriai pacientams, galintiems sužeisti save ir kitus. Dar naudojami megzti iš tvirto audinio su geležim marškiniai (rusai vadina juos "kalčiūga"), sveriantys 20 kilogramų, kurių pacientai negali sudraskyti. Paciento būsena stebima kas penkiolika minučių ir bet kurią akimirką jie gali būti nuimti. Ilgiausiai juos vilki valandą. Ką mes darome ne taip? Mūsų slauga nesiskiria nuo airių, šie pripažįsta nesantys visažiniai, tiesiog mes, visi projekto dalyviai, drauge stengiamės pasisemti dar daugiau naujovių, į situaciją pažvelgti kitaip ir patirtį pritaikyti savo šalyje. Vaistai, skiriami agresyviems pacientams, yra tie patys.
Agresyvius pacientus stengiamasi nuraminti slaugytojo balso tonu, poza, išlaikant distanciją, taip pat daug bendraujama su pacientu, mažinant jo nerimą. Jei to negalima padaryti, naudojamos kitos priemonės - marškiniai, izoliatorius arba fiziškai jį laiko trys keturi asmenys, išmokyti, kaip neįskaudinti paciento. Šio metodo mes dar nepraktikuojame. O be reikalo, nes šiaip jau suvaržymas yra žmogaus garbės ir orumo pažeidimas, tad geriau yra jį palaikyti slaugų rankomis, o ne suvaržyti diržais. Svarbu žinoti, kad agresyvumą galima sukelti ir, tarkim, uždraudus pacientui rūkyti, ir to galima išvengti, stengiantis "užbėgti agresyvumo proveržiui už akių". Juk ir sveiki žmonės, išsisėmus paskutiniam kantrybės lašui, gali "sprogti". Neįmanoma numatyti ir visiškai išvengti agresijos protrūkių, tik sveikų žmonių gynybiniai mechanizmai yra stipresni, o sergančių psichikos ligomis tie mechanizmai nusilpsta ir jie netenka savitvardos. Kaip maži vaikai daro tai, kas jiems šauna į galvą. Tačiau yra daug būdų su ligoniais elgtis taip, kad jiems būtų kuo mažiau pakenkiama ir kad jie labiau pasitikėtų slaugytoju."
Viena iš aibės problemų
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Narinkevičius pabrėžė, jog ligoninės strategija ir perspektyvos keičiasi visiškai ne dėl agresyvių psichikos sveikatos pacientų slaugos problemų ar ypatumų.
"Tai tik vienas slaugos aspektų, šiandie svarbių visame pasaulyje. Konferencija skirta aptarti, kaip šiems pacientams kuo geriau padėti, taikant geriausią, efektyviausią gydymą. Vienas dalykas, kad psichiatrija dabar yra viena prioritetinių krypčių valstybės sveikatos politikoje, ir daug dėmesio bei lėšų bus skiriama tam tikslui 2007-aisiais metais."
Klaipėdos psiciatrinės ligoninės darbuotojams per 40 įstaigos gyvavimo metų pavyko išvengti tragiškų atsitikimų, vykusių kitose šalies miestuose, kai agresyvūs psichikos ligoniai užpuolė ir net nužudė keletą medikų. Apie tai užsiminus, pašnekovas atsakė, jog niekas nėra apsaugotas nuo panašių ekscesų. Bet yra daug priemonių, kurios padeda pagerinti medikų ir pacientų santykius. Tai ir slaugos modernizacija.
"Mes planuojame plėsti stacionaro, intervencijos paslaugas, įsteigti paauglių skyrių ir teikti šiuolaikę pagalbą psichikos sutrikimų turintiems vaikams, taip pat gerinsime sąlygas psichiatrijos skyriuose", - žadėjo A. Narinkevičius.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą