Projektai
Praėjusią savaitę Klaipėdoje lankęsi svečiai iš Sankt Peterburgo Ajurvedos medicinos instituto su Klaipėdos universiteto bendruomene aptarė būsimas bendradarbiavimo gaires.
Be to, medicinos mokslų kandidatas Vladimiras Kuznecovas bei Peterburge mediciną studijuojantis indų kilmės ajurvedos gydytojas Aniruddh Kashyap ajurveda susidomėjusiems lietuviams paskaitė paskaitą apie šios senosios Rytų medicinos integraciją į šiuolaikinę mediciną bei ajurvedinio gydymo būdus; taip pat konsultavo ligonius.
Universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atstovai su svečiais aptarė galimą bendrų studijų programų kūrimą, mūsų specialistų apmokymą Peterburge, galimus klinikinius ajurvedos preparatų tyrimus Lietuvoje. Be to, svečiai pažadėjo padėti įkurti prie universiteto ajurvedos centrą, o universiteto studentų sąjunga užmezgė kolegiškus ryšius su Rusijos ajurvedos medicinos jaunimo asociacija.
"Idėja įdiegti ajurvedą į studijų programą Lietuvoje dar nauja, dar reikia ją subrandinti, sulaukti Vyriausybės palaikymo", - "Vakarų ekspresui" sakė Sveikatos mokslų fakulteto dekanas profesorius A. Kirkutis.
Profesorius priminė, jog Vydūnas, kurio sveikatos ideologiją propaguoja universitetas, rėmėsi būtent ajurvedos sveiko gyvenimo koncepcija. O dveji metai prieš mirtį jis pirmasis išvertė iš sanskrito kalbos indų šventraštį Bhagavatgitą, tarsi ragindamas mus nepamiršti senosios išminties.
Artimiausiu metu Peterburge vyksiančioje 6-ojoje tarptautinėje ajurvedos konferencijoje vieną pranešimų - apie ajurvedos plėtojimą Lietuvoje - skaitys ir mūsų šalis atstovas A. Kirkutis.
"Ajurvedą pažįstu ne kaip mokslą, o kaip tradiciją, taikomą kasdieniame gyvenime. Man ji yra gyvenimo būdas, kaip ir joga, meditacija", - "Vakarų ekspresui" sakė iš Indijos brahmanų šeimos kilęs 23 metų Aniruddh Kashyap, penkerius metus studijuojantis Sankt Peterburgo medicinos akademijoje ir konsultuojantis žmones kaip ajurvedos gydytojas.
Kodėl ajurvedos žinovas pasirinko studijuoti šiuolaikinę mediciną, nors pačioje Indijoje veikia apie 200 ajurvedos akademijų? "Norint tapti gydytoju, reikia išmanyti abi medicinas", - mano A. Kashyap.
"Ajurveda tokia sena, kad net įsivaizduoti sunku, daug senesnė nei 2,5 tūkst. metų, - mintimis dalijosi svečias iš Indijos.- Be visa kita, ji moko, kad gamtoje yra vaistai nuo visų ligų, reikia tik juos žinoti ir rasti. Juk visa, kas materialu, susideda iš penkių elementų, net toks protingas kūrinys kaip žmogus."
O žmogaus sveikatą, moko senovės medicina, lemia trijų gyvybinių jėgų - došų pusiausvyra. "Šiuolaikinė medicina gydo konkrečią ligą, bet jei suardyta došų pusiausvyra - gydyk kiek nori, žmogus vis sirgs iš naujo. Kad būtum sveikas, ajurveda siūlo laikytis individualios dietos, tam tikro gyvenimo būdo bei režimo".
Sveiką gyvenimo būdą pagal ajurvedą propaguojančios kompanijos, įkūrusios Ajurvedos medicinos institutą, generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Kuznecovas, ilgą laiką kaip klinikinis farmakologas dirbęs klasikinės medicinos srityje, ajurvedą pasakojo anksčiau vertinęs skeptiškai.
Tačiau kai įsigilinęs į šį mokslą - požiūrį pakeitęs. "Supratau, kad tai dvasingumo, užuojautos, rūpinimosi žmogumi mokslas, ne ligos, o ligonio gydymas. Man tai tiko."
Ajurveda Rusijoje, pasakojo svečias, plačiai naudojama ir propaguojama. Ajurvedos metodus diegia, jos produktus kliniškai tiria, gydymui ir profilaktikai naudoja daugelis šalies medicinos įstaigų, tarp jų Mokslų akademija, Karo medicinos akademija.
"Ajurveda - ne panacėja, bet ir šiuolaikinei medicinai neprieštarauja. Integruoti į šiuolaikinę mediciną ją reikia tam, kad neigiamo pašalinio poveikio neturinčiais produktais bei organizmo valymo būdais būtų galima sumažinti organizmo intoksikaciją, kurią sukelia cheminių vaistų vartojimas", - sakė V. Kuznecovas.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą