31 proc. mažiau komplikacijų
Neseniai išsamiai išanalizuoti keturių tyrimų, kurie lygino apendektomijos ir antibiotikų efektyvumą nekomplikuotu apendicitu sergantiems ligoniams, rezultatai. Pagrindiniai tyrimų analizės kriterijai buvo komplikacijų dažnumas (žaizdų infekcijos, peritonitas, perforacija). Kaip antibiotikai skirti betalaktamų grupės penicilinai (amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefotaksimas), taip pat kombinacijos su imidazoliu. Net 63 proc. ligonių atsakas į gydymą antibiotikais buvo geras. Gydant antibiotikais komplikacijos stebėtos 31 proc. mažiau atvejų nei pacientams, kuriems atlikta operacija.
Tyrimo autoriai teigia, jog gydymas antibiotikais ir atsargus stebėjimas yra pirmo pasirinkimo metodas įtariant lengvą apendicitą, kuris, be kita ko, taip pat sumažina komplikacijų riziką.
Problema – diagnostika
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantis abdominalinės chirurgijos gydytojas proktologas Albinas Tamošiūnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog Lietuvoje laikomasi taktikos operuoti visus pacientus, kurių ūminio apendicito diagnozė nekelia abejonių.
„Tačiau noriu atkreipti dėmesį į apendicito diagnostikos ypatumus. Vakaruose vis dažniau ūminis apendicitas diagnozuojamas pasitelkiant kompiuterinę tomografiją, o tai leidžia nustatyti tikslią diagnozę anksti, kol dar nėra specifinių simptomų. Lietuviški resursai neleidžia to padaryti nė vienoje ligoninėje – jei tomografija ir atliekama, tai tik didžiulės išimties tvarka. Todėl apendicito diagnozė nekelia abejonių tuomet, kai būna atsiradę pilvaplėvės dirginimo simptomai, o tokiais atvejais dėl operacinio gydymo nesiginčijama ir pateiktame straipsnyje“, – pasakojo jis.
Tais atvejais, kai apendicitas tik įtariamas, – paaiškino gydytojas, – dažnai taikoma stebėjimo taktika. Kartais skiriami antibiotikai, tačiau bendros normos nėra. „Žinoma, skausmai neretai praeina, tačiau niekas nepasakys, kiek tokiais atvejais kaltas buvo ankstyvas apendicitas, kiek – kitos problemos“, – teigia „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
A.Tamošiūnas sutinka, kad neretai chirurgai pasiūlo operaciją apsidrausdami profesine ir teisine prasme, nes komplikacija (pvz., apendicito prakiurimas ir peritonitas), išsivysčiusi konservatyvaus gydymo eigoje, Lietuvoje neabejotinai būtų traktuojama kaip diagnostikos ir gydymo klaida.
Jis atkreipia dėmesį ir į bendrą visos medicinos problemą – atsparių mikroorganizmų plitimą dėl dažno antibiotikų vartojimo. Ši problema jau dabar esanti gerokai grėsmingesnė nei komplikacijos po apendektomijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą