Kokį gydymo būdą pasirinkti priklauso nuo daugelio priežasčių: moters amžiaus, cistinio darinio dydžio, prieš kiek laiko nustatyta cista, kokia jos echoskopinė struktūra ir kiaušidės vėžinis žymuo. Iš to sprendžiama, kokį gydymo metodą pasirinkti - medikamentinį ar chirurginį.
Daugelio cistinių darinių operuoti nereikia. Jie išnyksta po mėnesinių. Dažnai cistų gydymui skiriami peroraliniai kontraceptikai. Tačiau visais atvejais ligonę būtina stebėti. Jei po konservatyvaus, t.y. medikamentinio, gydymo darinys išlieka - operuojame.
Medicinos literatūroje nėra duomenų, kad echoskopija kenkia vaisiaus vystymuisi. Šiame nėštumo laikotarpyje echoskopija turėtų būti atliekama moterims po dirbtinio apvaisinimo, buvusių kiaušintakių plastinių, negimdiminio nėštumo operacijų, savaiminių nėštumo nutrūkimų.
Echoskopinis tyrimas ankstyvame nėštumo periode turi būti motyvuotas, dažniausiai jis atliekamas, esant nusiskundimams ir negalavimams.
Svarbu žinoti, kiek laiko yra šis darinys, kokia jo echoskopinė struktūra, (diferencijuojant ar tai kiaušidės, ar kiaušintakio darinys), reikia atlikti kiaušidės vėžinį žymenį.
Esant tokiam dariniui atlikę visus tyrimus ir įvertinę juos, stebime moterį, kas 4-6 mėn. atlikdami jai echoskopinį tyrimą bei kartodami kiaušidės vėžinį žymenį. Šiems tyrimams nesikeičiant, operacijos galima išvengti. Pacientė turi suprasti onkologinės ligos riziką ir būti pastovi ginekologo pacientė. Jeigu nėra galimybių reguliariai lankytis pas ginekologą, gydymas turėtų būti operacinis.
Turint reguliarius lytinius santykius ir nepastojus per 6-8 mėn., reikėtų kreiptis pagalbos. Ginekologas turėtų žinoti apie buvusią operaciją, jos apimtį, pooperacinę susirgimo eigą.
Atlikus gimdos ir kiaušintakių nuotraukas, hormonų tyrimus, gydytojas sprendžia apie gimdos, kiaušintakių, kiaušidžių, hipofizės ir skydliaukės veiklą, tačiau tuo pačiu metu nereikėtų pamiršti ir vyro ištyrimo. Tik tuomet ginekologas gali patarti, kaip gydyti nevaisingumą.
Vidutinis moters gyvenimo amžius ilgėja, tačiau menopauzės pradžia nesikeičia. Rasė, geografinė padėtis, gimdymų, abortų skaičius menopauzei įtakos neturi, tačiau manoma, kad rūkymas ir alkoholis menopauzę paankstina 1-2 metais.
Pakaitinė hormonų terapija moterims gali maksimaliai pratęsti pilnavertį gyvenimą, tačiau gydymą turi skirti ginekologas. Specialistas prieš tai ištirs moterį ir tik po to nuspręs, ar gali moteris naudoti hormonus, ar šie vaistai nepakenks jos sveikatai. Gydytojas taip pat rekomenduos tyrimus ir stebės moterį.
Siekiant atitolinti klimakterinį laikotarpį, moteriai labai svarbu yra sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, mityba. Džiugu, kad vis daugiau moterų turi savo šeimos gydytoją, savo ginekologą.
Gydymas antibiotikais turi būti motyvuotas. Uždegiminį procesą rodo klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai. Antibiotikus, turėdamas visų tyrimų atsakymus, gali skirti tik gydytojas.
Ginekologas surinkęs anamnezę apie ligos eigą ir apžiūrėjęs moterį nuspręs, kokių tyrimų pacientei reikia. Ar užteks tepinėlio, ar reikės paimti pasėlį iš gimdos kaklelio, ar atlikti tyrimą dėl chlamidijų. Gavęs tyrimų atsakymus ginekologas paskirs gydymą moteriai, o jei reikės, ir jos gyvenimo draugui. Gydant abu partnerius, bus gautas optimalus rezultatas.
Supratau, kad klausia brandesnio amžiaus moteris, ir jai rūpi išsiaiškinti, kokį pašalinį poveikį turi pakaitinė hormonų terapija.
Net ir paprasčiausias vaistas, turi būti vartojamas tik tada, kai jo reikia. Visi vaistai turi ir geras gydomąsias savybes, ir pašalinį poveikį. Todėl vaistus reikia vartoti tik tada, kai juos paskiria gydytojas.
Pakaitinę hormonų terapiją patariama taikyti neilgiau kaip 5-erius metus. Skyrus gydymą hormonais moterį būtina nuolat stebėti ir kas pusę metų jai atlikti tyrimus. Hormonus naudojant ilgiau kaip 5-erius metus, būtina pasitarti su gydytoju, kuris kiekvienai pacientei gydymą nustatys individualiai. Sulaukus 70-ies hormoninius preparatus vartoti nerekomenduojama.
Premenopauzė prasideda moteriai, sulaukus 42-45 metų. Tačiau yra daug moterų, kurioms šis periodas prasideda anksčiau, arba keletą metų vėliau. Tai susiję su hormoniniais pokyčiais organizme.
Dėl hormonų trūkumo organizme pirmiausia atsiranda emociniai (padidėjęs dirglumas, nerimas, depresija, sumažėjęs lytinis potraukis) ir fiziniai (karčio pylimas, prakaitavimas, nemiga, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, makšties skausmas ir skausmas lytinių santykių metu) pokyčiai. Poniai Janinai reikėtų kreiptis į specialistą.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą