Ar uždrausti abortus?

Jau kelintą kartą, stebėdamas kylančią bangą dėl abortų uždraudimo, vis prisimenu S.D. Levitt ir S.J Dubner knygą "Keistonomika".

Šioje knygoje autoriai kelia klausimą: kaip atsitiko, jog staiga per kelerius metus JAV ėmė mažėti nusikalstamumas. Nė viena iš pateiktų versijų negalėjo tinkamai paaiškinti reiškinio. Autoriai padarė išvadą, kad iš esmės šį pokytį nulėmė abortų legalizavimas.

Vaikai, kurie gimsta nelaukiami, priverstinai apribojus galimybę moteriai pasidaryti abortą, yra didelis pavojus visuomenei. Jie yra agresyvūs, pikti, nuolatos siekia dominuoti, nes nėra tinkamo emocinio ryšio tarp jų ir mamos. Ilgainiui jie pasuka nusikaltimų keliu.

Ryšys tarp nusikalstamumo ir abortų legalizavimo buvo nustatytas ne tik Amerikoje, bet ir Australijoje bei Kanadoje. Kyla klausimas, ar tie, kurie šiandien gina negimusių vaikų teises, galės po 15 metų užtikrinti nemylimiems, neprižiūrėtiems ir kitaip engtiems vaikams po keturis psichologus, socialinius darbuotojus. Kodėl keturis? Ogi tėvai "dirba" visą parą, prižiūrintis personalas - tik nustatytas darbo valandas. Paskaičiuokime, kiek reikės žmonių užtikrinti kitų saugumui.

Kita vertus, dėl uždraustų abortų daugėja vienišų nepilnamečių motinų. Psichoanalitiškai yra jau seniai įrodyta, kad mergaitės kartoja savo mamų patirtus išgyvenimus ir jų modelius. Knygos autoriai teigia, kad "po abortų legalizavimo gimusioje kartoje nebeatsirasdavo ir tūkstančių vienišų nepilnamečių motinų", nes yra didelė tikimybė, kad mergaitės pakartotų savo motinų kelią. Tad šis teiginys vėl mus veda prie pirmojo ir verčia mąstyti apie galimus nusikaltimus.

Kas yra vertingiau: ar gimęs nelaukiamas vaikas ir jo padaryti nusikaltimai, ar leidimas mamai pačiai nuspręsti, gimdyti ar ne?

Linas Slušnys, vaikų psichiatras