Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyrius perspėja, kad pavasarį, žydint pirmiesiems augalams, paūmėja kvėpavimo viršutinių ir apatinių takų ligos. Astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jautrumu (reaktyvumu) į įvairius dirgiklius, kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija) bei pasikartojančiais dusulio, švilpimo krūtinėje, krūtinės veržimo, kosulio simptomais, ypač naktį arba ankstyvą rytą, praeinančiais savaime arba gydant.
Astmos priežastys ir jos požymius sukeliantys veiksniai
Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja. Tai viena seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir viena iš dažniausių lėtinių ligų.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą (dažnai serga paciento šeimos nariai).
Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.
Alergija gali pasireikšti įvairiais būdais:
• ūmi alerginė reakcija, kuri staiga gali sukelti astmos priepuolį;
• uždelsta alerginė reakcija, kai astmos požymiai gali atsirasti po keliolikos valandų (pvz., kontaktas su žiedadulkėmis buvo dieną, o vakare atsiranda dusulys);
• lėtinė alerginė reakcija, kuri gali skatinti pasikartojančius astmos priepuolius. Pacientas neįtaria, kad yra alergiškas (pvz., esant alergijai namų dulkių erkėms ar naminiams gyvūnams, kai jie laikomi namie).
Ligos paplitimas ir diagnozavimas
Kadangi ligos išsivystymui neabejotiną reikšmę turi aplinkoje esantys alergenai, oro užterštumas, todėl sergamumas astma didėja visame pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje šia liga serga apie 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Lietuvoje – apie 4 proc. gyventojų. Manoma, kad iki 2025 m. astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Nuo astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus. Nemažai šių mirčių būtų galima išvengti, jei pacientai laiku kreiptųsi pagalbos ir būtų tinkamai gydomi. Todėl optimalių astmos diagnostikos ir gydymo metodų paieška bei jų veiksmingumo tyrimai tapo viena svarbiausių respiracinės medicinos sričių.
Astmos diagnozė nustatoma remiantis išsamia paciento ligos anamneze, fizinio ir plaučių funkcijos tyrimų rezultatais.
Iš tiesų astmą, kaip ir kitas lėtines ligas, diagnozuoti nėra lengva, nes ligos eiga kintama ir esant ligos remisijai atvykęs pas gydytoją pacientas gali nejausti jokių ligos simptomų, taip pat gali nebūti ir jokių kitų objektyvių ligos požymių. Taigi vien pagal anamnezę ligą nustatyti sunku. Kita vertus, astmos simptomai nespecifiški, tokie pat požymiai gali būti sergant ir kitomis ligomis
Astmą įtarti ir diagnozuoti privalo arčiausiai paciento esantis šeimos gydytojas. Tačiau siekiant patikslinti diagnozę ar atlikti papildomus tyrimus pacientai turi būti siunčiami pas specialistą. Beje, ligoniui neretai būtina ne tik pulmonologo, kuo dažniausiai ir apsiribojama, bet ir alergologo konsultacija, nes daugiau kaip 80 proc. astmos – alerginės kilmės.
Astma skirstoma pagal ligos sunkumą į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Ši ligos klasifikacija taikoma, kai liga nustatoma pirmą kartą. Kai pacientas jau yra gydomas, astma klasifikuojama pagal ligos valdymą: valdoma, iš dalies valdoma ir nevaldoma.
Klasifikacija pagal valdymo lygį skirta jau gydomiems ligoniams, o ne naujai nustatytiems atvejams. Ši klasifikacija labai reikšminga ir svarbi, nes leidžia įvertinti, ar liga tinkamai gydoma, ar reikia gydymą intensyvinti, arba, jeigu gydymas buvo veiksmingas, gal galima jį koreguoti sumažinant vaistų dozes.
Gydymas
Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma nėra visiškai išgydoma, tačiau šiuo metu jau galime pasidžiaugti, kad ji gali būti gydoma ir kontroliuojama. Astmai gydyti vartojami dviejų pagrindinių grupių vaistai. Pirmieji – kontroliuojantieji priešuždegiminiai vaistai, kurie slopina uždegimą bei ligos metu kontroliuoja astmos simptomus. Antrieji – simptominiai vaistai, prolonguoto veikimo bronchus plečiantys vaistai (bronchodiliatatoriai), skirti ligos simptomams šalinti arba palengvinti. Esant lengviems, retai pasikartojantiems astmos priepuoliams dažnai pakanka trumpo veikimo bronchodiliatatorių, kurie vartojami nereguliariai, o tik užėjus dusuliui.
Nors astmos simptomai ir paūmėjimai pasikartoja tik kartkartėmis, tačiau kvėpavimo takų uždegimas vargina nuolat. Todėl norėdami išvengti astmos simptomų, paūmėjimų bei sustabdyti plaučių funkcijos blogėjimą pacientai turi ne tik nuolat tinkamai vartoti vaistus, bet ir vengti veiksnių, provokuojančių astmos simptomus. Kaip ir gydant kiekvieną lėtinę ligą labai svarbu yra visos gydymo priemonės, pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai. Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkesnė astmos eiga, tuo intensyvesnio gydymo reikia. Kadangi iki šiol astmos išgydyti nepavyksta, veiksmingiausio gydymo būdo ar vaisto vis dar ieškoma.
Rekomendacijos
Gydant astmą labai svarbu:
1. Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo. Net 93 proc. sergančiųjų astma žino, kad ji gali būti mirtina, tačiau tik 50 proc. žino, kaip elgtis ištikus sunkiam astmos priepuoliui. Sergantysis astma turi aktyviai domėtis savo liga, suprasti, kas yra astma, žinoti, kaip veikia vartojami vaistai, kaip teisingai juos inhaliuoti, kaip elgtis priepuolio, paūmėjimų metu. Pacientas turi nebijoti klausti jį gydančio gydytojo ir išsakyti visas abejones. Tik taip jis gali išvengti astmos simptomų, sunkių paūmėjimų, gali normaliai gyventi, dirbti, sportuoti, mokytis, kurti šeimą ir susilaukti vaikų.
2. Nuolatinis ir reguliarus plaučių funkcijos įvertinimas – spirometrija ir PIK-metrija. Tai atliekama gydymo įstaigoje arba pacientas pats gali atlikti namuose.
3. Provokuojančių veiksnių, alergenų vengimas. Tai yra individualu ir kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kas jam sukelia astmos priepuolius. Paciento organizmo reakciją į alergenus gali nustatyti gydytojas, atlikęs specialius tyrimus.
4. Šiuo metu rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, kasmet skiepytis nuo gripo.
5. Medikamentinis gydymas – skiriamos dvi vaistų grupės: ligą kontroliuojantieji ir simptominiai vaistai.
6. Greitas ligos pasunkėjimo atpažinimas ir teisingas, laiku pradedamas jų gydymas.
7. Nuolatinis ir pastovus ligos sekimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo, pas gydytoją reikėtų lankytis kas 1–6 mėn.
8. Astma sergantys pacientai turėtų vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), nevengti sportuoti. Ypač tinkamos tos sporto šakos, kuriose reikalingas gilus kvėpavimas (pvz., plaukimas, joga).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą