Alkoholio vartojimas mūsų šalyje pasiekė pavojingą ribą.
Su juo siejama apie 4000 mirčių per metus ir pagal pasekmes sveikatai jis užima antrą vietą po tabako.
Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose. Kraujas etanolį pradeda įsisiurbti jau burnoje, 20 proc. jo įsiurbiama skrandyje, o kitas - plonajame žarnyne. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.
Alkoholis yra nervų nuodai. Kadangi jis gerai tirpsta riebaluose, o jų ypač daug smegenų audiniuose - tai smegenyse jo susitelkia daugiau negu kituose organuose. Kai alkoholio koncentracija pasiekia 3-5 proc., sumažėja smegenų centrų aktyvumas, prasideda pradžioje stimuliuojantis jo veikimas: žmogus darosi šnekesnis, perdėtai žvalus, pamažu nustoja kontroliuoti savo veiksmus, nesugeba tinkamai vertinti to, kas vyksta, sutrinka judesių koordinacija. Kai alkoholio geriama vis daugiau (apie 200 ml degtinės) - pasiekiamas vidutinis girtumo laipsnis. Galvos smegenų centrus pradeda dirginti chaotiškas jaudinimas, jie nebesugeba kontroliuoti požievio zonos. Ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu atsiranda potraukis jam.
Gausus alkoholio vartojimas sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus, toksiškai veikia širdies raumenį. Todėl padidėja staigios mirties tikimybė, dažnesnis insultų pavojus. Dažnai girtaujant atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, dažniau sergama vėžiu, vystosi lėtinis kepenų uždegimas, cirozė, pakenkiama kasa.
Alkoholikai kenčia nuo seksualinės disfunkcijos, sumažėjusio lytinio pajėgumo, moterims pradeda trikti menstruacinis ciklas, pakenkiama imuninė sistema. Alkoholikai tampa mažiau atsparūs infekciniams susirgimams, sutrinka atmintis, dėmesys, gali išsivystyti net silpnaprotystė.
Milda Beniušienė,
gydytoja terapeutė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą