Cukrinį diabetą sukelia ne cukrus

Cukrinį diabetą sukelia ne cukrus

Medicina ir pacientas

"Niekas neįrodė, kad saldumynų vartojimas sukelia cukrinį diabetą. Tačiau akivaizdu, kad svarbiausias jo rizikos veiksnys - nutukimas. O jei nutukęs žmogus nejuda, o tik grįžęs iš darbo guli prie televizoriaus - pavojus susirgti dar didesnis", - perspėja habilituotas daktaras, profesorius Antanas Norkus.

Pasaulyje nuo diabeto sukeliamų komplikacijų kas 10 sek. miršta žmogus. Šiandien šia liga serga daugiau nei 250 mln. žmonių, o per 20 metų, prognozuojama, šis skaičius išaugs iki 380 mln.

Nepaisant šių grėsmingų faktų lietuviai šios ligos pernelyg nesibaimina. Gal todėl, kad per mažai apie ją žino, - mano Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius, Lietuvos vyriausiasis endokrinologas A. Norkus.

"Daugiau nei prieš 20 metų cukriniu diabetu sirgo truputį daugiau nei 2 proc. žmonių. Šiuo metu jo paplitimas Lietuvoje siekia 5 proc. Tačiau sergančiųjų užregistruota daugiau nei trečdalis", - apgailestauja endokrinologas.

Pagrindinė priežastis: nutukimas

1-ojo tipo diabetas - jaunų žmonių liga. Ji atsiranda staiga, turi aiškius simptomus, todėl žmogus laiku kreipiasi į medikus ir pradedamas gydyti.

2-ojo tipo diabetas, kuriuo serga didžioji dalis žmonių, turi nebylų pobūdį; žmogus nejaučia jokių simptomų, nebent padidėjusį troškulį, jis dažniau šlapinasi. Todėl liga neretai diagnozuojama pavėluotai. O kai diagnozuojama - pusei tokių žmonių jau randamos diabetinės komplikacijos: sutrikusi kraujotaka, besivystanti "diabetinė pėda", pakenktos akys ar inkstai.

Diabeto plitimo priežastimis, - pasakoja A. Norkus, - laikomas mažas fizinis aktyvumas, ydinga mityba ir ypač nutukimas.

"Jei žmogus nešioja 30 proc. kūno svorio perteklių, tai per 25 metus jam diabetas garantuotas", - perspėja profesorius.

Todėl kovai su nutukimu reikalingos valstybinės pastangos. Tuo tikslu Lietuvos endokrinologų ir Dietologų draugijos kreipėsi į kitas medikų draugijas, siūlydamos sėsti prie bendro stalo - svarstyti problemą, kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti organizuoti valstybinę programą kovai su nutukimu.

Didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu turi ir tie, kurių giminėje jau šia liga kas nors sirgo, taip pat moterys, kurios gimdė didesnius nei 4 kg kūdikius.

Svarbu anksti diagnozuoti

Kur kas daugiau dėmesio, mano A. Norkus, reikėtų skirti ir cukrinio diabeto diagnostikai, kad sergantieji būtų nustatyti laiku, kol dar neišsivysčiusios komplikacijos.

Tuo tikslu tam tikros žmonių grupės turi būti tikrinamos profilaktiškai. Tai visi, sulaukę 45 metų; turintieji antsvorio; moterys, kurios gimdė didesnius nei 4 kg kūdikius arba kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis (nėštumo) diabetas; tie, kurių pirmos eilės artimieji serga diabetu; tie, kuriems yra buvęs gliukozės toleravimo sutrikimas praeityje; kuriems pasireiškia diabetui būdingi simptomai - padidėjęs troškulys, šlapinimasis, svorio kritimas be priežasties.

Kad ankstyvoji diagnostika naudinga, įrodė ir 2007 metais Lietuvoje vykdyta diabeto kontrolės programa, finansuojama iš Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto. Šeimos gydytojai aktyviai tyrė, ar žmonės neserga cukriniu diabetu. 5 proc. patikrintųjų buvo diagnozuotas diabetas, beveik trečdaliui rasti ikidiabetiniai angliavandenių apykaitos sutrikimai.

Šiais metais Endokrinologų draugijos iniciatyva patvirtinta 2009-2011 metų cukrinio diabeto kontrolės programa. Tikimasi, kad bus rasta lėšų šiai programai vykdyti, šeimos gydytojams skatinti.

Ligą galima valdyti

"Diabetas neišgydomas, bet gali būti valdomas, - sakė A. Norkus. - Reikia sukontroliuoti, kad cukraus, arba gliukozės, kiekis kraujuje siektų beveik sveiko žmogaus lygį tiek pavalgius, tiek nevalgius. Kai cukraus kiekis didelis, sutrinka lipidų, riebalų apykaita, tai neigiamai veikia stambiąsias kraujagysles."

Endokrinologas pasidžiaugė, kad Lietuvoje ligoniai gali gydytis naujausiais vaistais, insuliną švirkštis automatiniais injektoriais. Tuo neatsiliekame nuo kitų šalių. Bėda ta, kad apie 40 proc. pacientų savo ligos nekontroliuoja. Tai dėl to, kad gydymo vaistais nepakanka - reikalingas fizinis aktyvumas, sveika mityba: maiste kiekvieno valgymo metu turi būti pastovus angliavandenių kiekis. Be to, ligoniai turi būti mokomi kontroliuoti savo ligą, žinoti apie gresiančias komplikacijas.

Beje, ydingas gyvenimo būdas lėmė ir tai, kad ėmė daugėti diabetu sergančių vaikų. Tai pasaulinė problema, kurios pagrindinė priežastis, - mano pokalbininkas, - antsvoris bei nejudrus gyvenimo būdas. Tačiau vieno rizikos veiksnio nepakanka, kad žmogus susirgtų, - turi susidėti keli veiksniai.

Genovaitė PRIVEDIENĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder