Dar kartą apie premijas

"Šiemet papildomos lėšos už gerus rezultatus bus atiduodamos tarsi už nieką". (Ž. Padaiga, "Lietuvos sveikata", Nr. 18)

Išradingumu pasižymėjęs sveikatos apsaugos ministras paskelbė dar vieną žinią, įkalančią pleištą tarp gydytojo ir paciento. Pažadėjo premijas už ligonių neguldymą į stacionarą.

Koktu jau darosi nuo nesibaigiančių sveikatos politikos pinklių. Nuo birželio mėnesio įkainiai pirminei sveikatos priežiūrai bus nežymiai padidinti. Už nieką, kaip teigia sveikatos apsaugos ministras. Mūsų darbas įvardintas nieku.

Įkainio pakėlimas irgi niekinis. Jeigu keletą centų už pacientą mėnesiui vadina pakėlimu, tai galima sakyti - niekas už nieką.

O jau nuo 2007 metų ministras žada didinti įkainius nebe už nieką, o už ligonių neguldymą į ligonines. Įdomu, kaip ministras nuspręs, už kurį nepaguldytą pacientą mokėti premiją.

Kiek atsimenu, kai mokiausi medicinos mokslų, mums buvo aiškinama, jog nėra dviejų vienodų pacientų. Yra tik konkretus ligonis. Kiekvienas skirtingas. Vienas nuo vėžio pasveiksta, o kitas ir nuo gripo numiršta. Tad surikiuoti visus pagal diagnozes ir numatyti, kiek paguldyti, o kiek gydyti patiems, būtų daugiau negu absurdiška. Juolab lenktyniauti dėl premijos.

Mes kiekvieną situaciją sprendžiame individualiai, pagal ligos sudėtingumą ir paciento organizmo savybes. Jei kas atsitiks pacientui, būsime kaltinami, kad nepaguldėme. Čia jokios premijos mūsų nebeišgelbės.

Gydytojų apylinkės yra labai nevienodos. Hipertonikas ar astmatikas gali būti jaunas ir senas, todėl skiriasi jo organizmo savybės ir gydymo taktika paūmėjimų metu. Dažnas serga keletu ligų vienu metu.

Tad kaip teisingai ministras žada paskirti premijas? O gal ministras lauks patarimų iš visų mūsų - gydytojų ir pacientų? Patarkime jam.