Degtinė ir cigaretės: statistikos labirintai

Degtinė ir cigaretės: statistikos labirintai

Ką tik paskelbti Lietuvos statistikos duomenys apie tai, kiek išgeria ir surūko statistinis mūsų valstybės gyventojas. Skaičiai rodo, kad esame pasibjaurėtinoje situacijoje: kartu su vokiečiais, danais bei prancūzais patenkame į didžiausių rūkalių grupę.

Vienam lietuviui – 49 pakeliai cigarečių

Rūkymo statistika negailestinga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai cigarečių gamyba, palyginti su 2010 m., padidėjo 13,2 proc., jų importas – 42,2 proc. Vadinasi, 2011 m. vienas šalies gyventojas surūkė vidutiniškai 42 pakelius. Savaime aišku, kad kūdikiai nerūko. Tuomet tenka perskaičiuoti kitaip. Taigi, vienas 15 metų ar vyresnis Lietuvos gyventojas surūko 49 legalių cigarečių pakelius – atitinkamai 6 pakeliais daugiau nei 2010-aisiais. Jeigu pridėtume „kontrabandą“, – nors man neaišku, kodėl nuodai yra pardavinėjami su valstybės palaiminimu, tas skaičius augs vos ne dvigubai. Tas pats Muitinės departamentas pripažįsta, kad jie sustabdo tik mažą dalį visų nelegaliai įvežamų prekių. Kontrabandos augimas yra tiesioginė kainų „auginimo“ pasekmė. Tabako gaminių mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2010 metais, padidėjo 3,1 proc. Daugiausia (5,2 proc.) pabrango ketvirtajam (pigiausiųjų) segmentui pagal kainų lygį priklausančios cigaretės su filtru.

Nuo rūkymo mirė 1,675 tūkst. lietuvių

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2011 m. nuo rūkymo sukeltų piktybinių navikų mirė 1 tūkst. 645 žmonės, arba 68 žmonėmis daugiau nei 2010 m. Dauguma (84,1 proc.) mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo vyrai.

Amerikos medikų asociacijos žurnalas (JAMA) paskelbė duomenis apie rūkančius šešiasdešimtmečius ar vyresnius ir metusius rūkyti žmones. Tyrime dalyvavo apie 1 mln. pacientų. Išvados prieita tokios: rūkalių mirtingumas buvo 83 proc. aukštesnis nei nerūkančiųjų, o metusiųjų rūkyti – tik 34 proc. Taigi, mesti rūkyti niekada nevėlu. Tyrimo vadovai net juokavo: jeigu įkalbėsite du rūkalius mesti rūkyti, išgelbėsite vieną gyvybę.

Pirko daugiau

Pernai vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 11,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 14,1 litro legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, atitinkamai 1 ir 1,2 litro daugiau nei 2010 m. Pernai parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų - 483,7 tūkst. dekalitrų (15,6 proc.) daugiau nei 2010 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,6 mln. dekalitrų arba 222 tūkst. dekalitrų (3,5 proc.) daugiau nei prieš metus. Daugiausia parduota alaus – 29,9 mln. dekalitrų, t.y. 643,9 tūkst. dekalitrų (2,2 proc.) daugiau nei 2010 m.

Pernai buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2010 m., jų gamyba padidėjo 4,3 proc. Taip pat augo ir fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 4,9 mln. dekalitrų arba 16,4 proc. daugiau nei 2010 m. Iš fermentuotų gėrimų labiausiai padidėjo putojančių fermentuotų gėrimų (52,7 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2011 m. pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 15,5 proc. mažiau nei 2010 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 4,6 proc.


Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,1 proc. Atpigo vaisių vynas – 7,4 proc., likeris ir Lietuvoje gaminamas alus – po 2,6 proc., viskis – 2 proc., Lietuvoje gaminama degtinė – 1,2 proc., stalo vynas – 1,1 proc., tačiau pabrango trauktinė – 3,8 proc., importinė degtinė – 3,1, vermutas – 1,7 proc.

Alkoholis nužudė daugiau moterų, nei prieš metus

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais 698 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės (100 asmenų mažiau nei 2010 m.), 1,5 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (367 asmenimis daugiau nei 2010 m.). 2011 m. pabaigoje gydymo įstaigose gydėsi 51,9 tūkst. (2010 m. – 55,4 tūkst.) lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų.

Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės, arba 35 žmonėmis mažiau nei 2010 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (49 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,7 proc.). Palyginti su 2010 m., moterų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 2011 m. išaugo beveik penktadaliu, tačiau išliko maždaug triskart mažesnis negu vyrų.

Policijos departamento duomenimis, 2011-aisiais užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, tai yra, beveik kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 67, buvo sužeisti 785 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 24, buvo sužeisti 398 žmonės. Pernai, palyginti su 2010 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 4,4 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 2,4 proc.

Liga už pinigus

Kaip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kiekvieną dieną dūmą užtraukia apie 80-100 tūkst. vaikų. Pusė iš jų gyvena Azijoje.

Alkoholis yra pasaulinė liga. Neužkrečiama, bet parduodama. Nuo jo kasmet pasaulyje miršta per 2,5 mln. žmonių. Tiek, kiek, rodos, gyvena Latvijoje. Taip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacija.

Visame pasaulyje 6,2 proc. visų vyrų ir 1,1 proc. moterų mirčių yra susijusios su alkoholiu. Vienas penktadalis Rusijos Federacijos ir kaimyninių šalių vyrų miršta dėl su alkoholiu susijusių priežasčių.

Taigi, dar turim kur eiti. Ne viskas taip blogai, bent kol kas. Bet jeigu nieko nedarysime arba darysime klaidingai, pasieksime rūkymo lygį Azijoje ir gėrimo lygį labiausiai geriančiose šalyse.

Dr. Vytautas Valevičius

vlmedicina.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder