Delfinų draugystė padeda sveikti

Zooterapija


Jau keletą dešimtmečių visame pasaulyje kalbama apie delfinų gebėjimą bendrauti su neįgaliaisiais ir gydomąjį jų poveikį. Nepaisant skeptikų, abejojančių, jog teigiami rezultatai gaunami dėl bendravimo su delfinu, o ne dėl kitų neįprastų aplinkybių, pavyzdžiui, buvimo vandenyje, daugelis delfinariumų šiandien įgyvendina delfinų terapijos programas.




Niurnbergo (Vokietija) delfinariumo delfinų terapijos projekto vadovo dr. Lorenzo von Ferseno teigimu, iš daugelio pasaulio delfinariumų, įgyvendinančių delfinų terapijos programas, iki šiol tik keletas taikė veiksmingą ir moksliškai pagrįstą koncepciją, todėl delfinų terapija esą ir vertinama prieštaringai. Be to, pastebėjo jis, trūko tyrimų kontrolės: į daugelį tyrimų, teigiančių delfinų terapijos efektyvumą, nebuvo įtrauktos kontrolinės grupės, nedalyvaujančios terapijoje.


Todėl 1999 metais Niurnbergo zoologijos sodas, kuriame įsikūręs delfinariumas, ir Viurcburgo universitetas pradėjo tiriamąjį projektą "Dolphin-Lagoon" delfinų terapijos efektyvumui nustatyti.


"Norėjome sužinoti, ar galima delfinų terapiją vykdyti tipiškuose Europos delfinariumuose - uždarose erdvėse, kur šaltas vanduo ir nėra saulės", - sakė L. von Fersenas.


Mokslininkas pasakojo, jog tyrimas buvo atliekamas su trim skirtingais Juodosios jūros delfinais, jame dalyvavo 80 5-10 metų vaikų. Daugumos jų negalios priežastis - smegenų ir fiziniai pažeidimai, dalies vaikų - genetinės anomalijos, autizmas, jiems visiems bendras bruožas - kalbos nevartojimas. Vaikai buvo suskirstyti į tris grupes. Eksperimentinės grupės vaikams buvo taikoma trijų dalių terapija: bendravimas su delfinu, įvairios pramogos visą savaitę, taip pat - socialinio pedagogo darbas su visa šeima. Kasdien su delfinais vaikai bendravo po pusvalandį. Negydomosios grupės vaikams nė vienas iš šių terapijos komponentų nebuvo taikomas, o kontrolinės grupės vaikams buvo taikomas tik bendravimas su delfinu.


Mėnesį prieš tyrimą ir mėnesį po tyrimo buvo atliktas vaikų įvertinimas ir tėvų apklausa, tai pakartota po pusės metų. Po terapijos pastebėta nemažai teigiamų psichoemocinių pokyčių. Tiesa, teigė mokslininkas, tėvai jų pastebėjo daugiau nei mokytojai ir terapeutai. "Matyt, tėvai kitaip suvokia vaiko pažangą", - sakė L. von Fersenas.


Nors šio tyrimo rezultatai kol kas dar tik apdorojami, L. von Fersenas teigia neabejojąs, kad vykdyti delfinų terapiją uždaruose delfinariumuose galima. Jis pasidžiaugė, kad 2009 metais Vokietijoje bus pastatytas naujas delfinų terapijos centras.


Padarė stebuklą


Praeitą savaitę Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje "Delfinų terapija - gamtos dovana 21 amžiuje" pateikta ir daugiau delfinų terapijos veiksmingumo įrodymų.


Psichologė Sofi Donio iš Izraelio dešimtį metų dirbo delfinų trenere Delfinų rife, o pernai pradėjo vykdyti projektą "Delfinų emocinės paramos programa". Ji pastebėjo, kad po delfinų terapijos pagerėja nerviniais, psichikos bei raidos sutrikimais sergančių bei neįgalių vaikų psichologinė būklė, socialinė adaptacija, sugebėjimas koncentruoti dėmesį, kalbėsena bei motorinės funkcijos, išnyksta depresijos simptomai.


Pasak S. Donio, projekto dalyviai Delfinų rife, skirtingai nei Niurnbergo ar kituose delfinariumuose, su delfinais bendrauja mažiausiai metus laiko, kartą per savaitę. Taip pat penkis kartus per metus vyksta dviejų savaičių trukmės sesijos, kuriose dirbama su proto negalią, dėmesio koncentracijos problemų turinčiais ar depresija sergančiais vaikais bei jaunuoliais nuo šešerių iki 22 metų.


Kartais dirbama ne tik individualiai, bet ir su 3-4 vaikų, kurie atsiunčiami iš pagalbinių mokyklų ar ligoninių, grupėmis. Bendraudami su delfinais, pamažu šie vaikai atsikrato blogo elgesio.


"Po paplaukiojimo vaikai sėdi ant platformos, tarpusavy kalbasi apie savo problemas. Turime ir specialią lėlę, kurios dėka vaikai atsikrato agresijos. Šią lėlę jie gali daužyti į platformą, kišti po vandeniu, rėkti ant jos. Buvo baisu žiūrėti, kaip kartą vienas berniukas purtė lėlę ir šaukė ant jos: "Tu sugadinai mano gyvenimą!" Tai buvo žodžiai, išplaukę iš pačių jo sielos gelmių. Po to berniukas tapo daug ramesnis", - pasakojo mokslininkė.


Pasak S. Donio, vieni programos dalyviai su delfinais bendrauja nuo platformos, kitiems, kurie moka plaukti, leidžiama šokti į jūrą.


"Jeigu reikia, vaiką prilaikome. Kai matome, kad jis padarė pažangą, uždedame vamzdelį kvėpuoti, kad galėtų panerti po vandeniu. Susitikimai su delfinu jūroje labai stipriai veikia vaikų emocinę būseną - jie būna laimingi ir šypsosi kaip delfinai", - pasakojo S. Donio.


Psichologė prisiminė atvejį, kuomet delfinų terapija stipriai paveikė 14-metį vaiką, sergantį autizmu.


"Jis beveik nekalbėjo, buvo labai nedrausmingas, o baisiausia tai, jog nuėjęs tam tikrą atstumą į priekį atgal grįždavo atbulomis, lygiai ta pačia trajektorija, atkartodamas kiekvieną žingsnelį. Beveik tris savaites berniukas stebėjo delfinus nuo platformos, tačiau šie vengė kontakto su juo. Vieną kartą leidome vaikui įlipti į vandenį, tačiau jis siaubingai supanikavo. Per paskutines dvi dienas atsitiko tai, ką galėčiau pavadinti stebuklu: vaiku labai susidomėjo delfinė Nana. Neįtikėtina, bet ji priplaukė ir leido su savimi daryti ką tik nori: berniukas ne tik plaukiojo šalia Nanos, bet netgi ant jos sėdėjo, nulipdavo ir vėl užlipdavo!" - pasakojo S. Donio ir pademonstravo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas minėtas terapijos seansas.


Psichologė teigė, jog džiugiausia žinia jos laukė berniukui jau grįžus į savo namus Kroatijoje.


"Netrukus mama parašė, kad pagerėjo vaiko elgesys, kognityvinės savybės, bet svarbiausia - daugelį metų vaikščiojęs atbulomis, jis liovėsi tai daręs", - šypsojosi S. Donio.


Padėjo kolegei


Delfinų terapija padėjo ir devynmečiui S. Donio kolegės sūnui. Psichologė pasakojo itin dažnai darbo vietoje nerasdavusi Delfinų rifo sekretorės. Paaiškėjo, kad moteris nuolat kviečiama į mokyklą pasiaiškinti dėl blogo sūnaus elgesio. Tuomet S. Donio pasiūlė berniuką atvesti jai.


"Buvo labai sunku: berniuko norai turėjo būti tuoj pat išpildomi, nes kitaip jis niršdavo. Vaikas buvo agresyvus, tiesiog šokdavo ant delfino, norėdamas sugriebti ir, kol sureaguodavome, delfinas pabėgdavo. Daug dienų kantriai aiškinome, kad norint turėti santykių su delfinu reikia gyvūnui pačiam leisti pasirinkti jo draugiją. Dabar berniuko santykiai su delfinais nuostabūs. Po delfinų terapijos jis liovėsi kalbėjęs apie save trečiuoju asmeniu ir pro sukąstus dantis. Tačiau su juo dirbsime ir toliau", - pasakojo S. Donio.


Rezultatai teigiami


2002 metais delfinų terapija autizmu sergantiems vaikams buvo pradėta taikyti ir Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume, o užpernai kartu su Klaipėdos universitetu ir Jūrininkų ligonine čia pradėtas vykdyti biomedicininis tyrimas "Delfinų terapijos įtaka vaikų, sergančių autizmu, psichosocialinei reabilitacijai". Tyrime dalyvauja 44 vaikai, jie gydomi nemokamai.


Projekto iniciatyvinės grupės nario profesoriaus Algimanto Kirkučio teigimu, autistai turi ypač sunkių komunikavimo problemų, yra uždari, o delfinai atlieka savotišką psichologinio ledlaužio funkciją: po terapijos seansų tokiems vaikams pagerėja, jie ima labiau bendrauti. Tuo įsitikinta ir šio tyrimo metu.


Užbaigus projektą bus siekiama oficialaus delfinų terapijos pripažinimo Lietuvoje, kuris atvertų kelius delfinų terapijos centrui Kopgalyje atsirasti. Šiuo metu, gavus pirmines PHARE programos lėšas, atliekama poilsio parko su delfinų terapijos centru pirminė ekonominė studija.


Nepaisant grandiozinių ateities planų, konferencijoje dalyvavę mokslininkai akcentavo, jog delfinų terapija - tai tik viena iš vis populiarėjančios zooterapijos rūšių ir niekada netaps masinė.


Pirma, ji brangiai kainuoja, antra - negalima be galo eksploatuoti delfinų.


"Tenka nuvilti tuos, kurie į delfinų terapiją nepatenka. Tačiau negalime šių gyvūnų gaudyti vien tam, kad jie gydytų žmones. O ir tiems delfinams, kurie mums padeda dabar, reikia poilsio. Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, po darbo su cerebriniu paralyžiumi sergančiu vaiku delfinas ilgai vengia kontakto su kitu pacientu", - sakė Sevastopolio (Ukraina) nacionalinio okeanariumo mokslininkė L. Lukina.


Laima ŠVEDAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder