Gali būti, kad dėl šių pasibaisėtinų eksperimentų viename Brazilijos miestelių ir gimsta tokia gausybė dvynių. Tai neseniai pareiškė argentinietis istorikas Chorchė Kamarasa.
Eksperimentų aukos
Įvairiose šalyse gimsta nevienodas dvynukų skaičius. Vidutiniškai šansas susilaukti porelės yra vienas iš aštuoniasdešimties. Brazilijos miestelis Kandido Godojus, kur vienodos išvaizdos vaikai gimsta kur kas dažniau, jau seniai pelnė dvynukų miesto šlovę - būtent tą ir skelbia atvykėlius pasitinkantis ženklas. Mieste yra net specialus muziejus - Dvynių namai.
Kas penkta šio miestelio moteris pagimdo dvynius, dažniausiai šviesiaplaukius ir mėlynakius. Pasak Ch.Kamarasos, tai J.Mengelės vizito padariniai. Pasirodo, septintąjį dešimtmetį jis teikė medicinos pagalbą vietos moterims.
Istorikas įsitikinęs, kad J.Mengelė mieste tęsė savo bandymus gimstamumui didinti, nes tai, kaip buvo sumanę fašistai, turėjo padėti arijų rasei užkariauti pasaulį. Mokslininko duomenimis, iš pradžių J.Mengelė eksperimentavo su galvijais Argentinos fermose.
Istorikas nurodo, kad Kandido Godojaus miestelyje jis ėmė lankytis apsimetęs veterinaru ir gydytoju, o netrukus čia ėmė gimti vis daugiau dvynukų. Jo nuomone, miestas galėjo tapti laboratorija, kur J.Mengelė pagaliau sugebėjo realizuoti savo viltis sukurti už kitas pranašesnę šviesiaplaukių mėlynakių arijų rasę.
Tačiau kai kurie mokslininkai, susipažinę su Ch.Kamarasos tyrimais, abejoja, kad būtent J.Mengelė prikišo nagus prie dvynukų miesto. Mat kone kiekvienoje šalyje šiandien gali rasti gyvenvietę, kur gimsta neįtikėtinai daug dvynių.
Dievo Ramos darbeliai?
Štai Kinijos Chuano provincijos Bačžou kaime jau kelios kartos moterų gimdo beveik vien dvynukus, o Indijoje tokių kaimų net du! Pavyzdžiui, nedideliame Kandalūre gyvena net 72 poros dvynių! Ir kasmet jų gimsta vis daugiau.
“Jums nesidvejina akyse”, - šią frazę girdi kiekvienas į kaimą užsukęs turistas. Ir išties, vienodų veidų gausa stulbina užsieniečius. Pagal tradiciją tėvai dvynius rengia vienodais drabužiais, tad atskirti jų beveik neįmanoma. Ypač daug keblumų iškyla mokytojams.
Kaip tvirtina vietos gyventojai, net jei moteris išteka už vyro iš kito kaimo, ji vis vien susilauks dvynukų. Patys Kandalūro gyventojai šį fenomeną aiškina dievo Ramos, irgi turėjusio dvynius, išdaigomis.
Indijos pietuose, Utar Pradešo valstijoje, yra dar vienas dvynukų, kurių dauguma - visiškai identiški, kaimas. Vienoje šeimoje net auga dvi poros absoliučiai vienodų mergyčių, ir tai - unikalus reiškinys.
Žiniasklaida neseniai pranešė, kad jei tie kaimai nebūtų tokie nuošalūs, izoliuoti nuo išorinio pasaulio (juose nėra ne tik mokslo institutų, bet ir paprasčiausių parduotuvių), būtų galima įtarti, jog vietos gyventojai, panašiai kaip J.Mengelė Brazilijoje, sėkmingai klonuoja žmones. Tačiau mokslininkai patys važiuoja į šias gyvenvietes, tiria vietos gyventojų DNR, vildamiesi rasti genus, galinčius paaiškinti šį fenomeną. Kitas jų tikslas - suprasti, kokios įtakos tai turi polinkiui sirgti įvairiomis ligomis.
Na, o kol kas toks dvynukų “derlius” aiškinamas dažnomis giminių santuokomis, kurios itin skatinamos uždarame kaime, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
“Bet patys auksinio genetikos lobyno (taip šį kaimą pakrikštijo Indijos žiniasklaida) gyventojai aiškiai nelinkę dvynukų fenomeno aiškinti vien kraujomaiša ir tvirtina, kad nepaprastu sugebėjimu vietos moteris apdovanoja pro čia tekančių Gango ir Jamunos upių vandenys.
Stebuklų lagūna
Iš dalies tai gali būti ir tiesa. Vietnamo Dongnajaus provincijoje yra nedidelis Hynghiepo kaimelis, kuriame gyvena daugiau nei pusšimtis porų dvynių. Tai yra, kaime nerasi nė vieno namo, kuriame nekrykštautų vienodų broliukų ar sesučių porelės.
Pasak vietos moterų, pagimdyti dvynukus - joks stebuklas, tereikia nusiprausti vandeniu iš šulinio, kuris yra 79 metų senelio Bajaus kieme. Bent jau taip elgėsi visų dvynukų tėvai.
Senolis šulinį išsikasė 1975 metais, o kadangi vanduo buvo toks skanus ir skaidrus it krištolas, jis ėmė vaišinti juo kaimynus. Netrukus kaime moterys viena po kitos ėmė gimdyti dvynius, o žinia apie stebuklingą vandenį apskriejo visą apylinkę. Nūnai pasisemti “gyvo” vandens moterys važiuoja ne tik iš gretimų sričių, bet ir iš tolimiausių šalies kampelių.
Panaši padėtis ir Peru. Čia, įvažiuojant į Čilkos miestą, esantį už 60 km nuo sostinės Limos, plyti trys ežerai, kuriuos vietos gyventojai vadina Stebuklų lagūna. Vieno jų vanduo ir purvas gydo odos ligas, reumatą ir artritą, prie antrojo traukia tie, kuriuos kankina akių, nervų, sąnarių ir kraujospūdžio ligos. O štai trečiasis, pasak vietos gyventojų, “programuoja” dvynius. Čilkoje, kur gyvena 10 tūkst. žmonių, šimtui porų, išsimaudžiusių šiame ežere, gimė dvynukai. Peru mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad gydomųjų savybių ežerai įgijo po to, kai Čilkoje apsilankė ateiviai. Esą kitų civilizacijų atstovai kažko ieškojo paplūdimiuose, o išvykdami paliko nežinomos medžiagos, kuri absorbavosi į ežerų vandenis ir suteikė jiems gydomųjų savybių.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą