Epilepsija - kokia tai liga?
Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais savaiminiais epilepsijos priepuoliais. Tai nėra atskira liga, o labiau simptomų kompleksas, galintis atsirasti bet kokios kilmės galvos smegenų pažeidimo atveju. Epilepsijos priepuolis - paroksizminis stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, judesių, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.
Kadangi atskiros galvos smegenų sritys yra atsakingos už tam tikrą kūno dalių kontrolę, epilepsijos simptomai ir formos gali būti labai įvairūs. Nuo pakenktos smegenų srities priklauso ir simptomai epilepsijos priepuolio metu. Epilepsijos priepuolis yra greitai praeinantis galvos smegenų funkcijos sutrikimas. Jei priepuolis arba priepuolių serija trunka ilgiau kaip 30 minučių ir pacientas visą tą laiką netgauna sąmonės, diagnozuojama epilepsinė būklė.
Šiai būklei užsitęsus 1-2 val., didėja negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo pavojus dėl sutrikusių sisteminių ir metabolinių pokyčių. Epilepsinė būklė rodo nepakankamą gydymą, ligos progresavimą arba ji gali išsivystyti apsinuodijus vaistais, karščiuojant, įvykus kraujotakos sutrikimui galvos smegenyse, patyrus galvos smegenų traumas, neuroinfekcijas, taip pat metabolinių sutrikimų, navikų atvejais.
Iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.
Paprastai epilepsija prasideda vaikystėje ar po 65 metų, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Kokios epilepsijos priežastys?
Šiuolaikiniais tyrimo metodais apie 65 - 70 proc. epilepsijos atvejų nenustatoma jokios specifinės priežasties. Apie 30-35 proc. epilepsijos priežastimi gali būti nėštumo laikotarpio veiksniai (genetiniai, metaboliniai, kraujagyslių, infekciniai, toksiniai, sukėlę galvos smegenų ir jų kraujagyslių vystimosi anomalijas), gimdymo komplikacijos, galvos smegenų traumos, navikai, neuroinfekcijos ir kita. Priepuolius gali sukelti alkoholis ir jo abstinencija, nemiga, kai kurie vaistai, narkotikai, apsinuodijimai tam tikromis cheminėmis medžiagomis.
Kokie šios ligos simptomai?
Epilepsijos klinikinių sindromų yra daug. Priepuoliai skirstomi į tris pagrindines grupes: židininiai (daliniai), kurių metu galvos smegenų neuronų iškrova įvyksta tik vienoje lokalioje smegenų srityje, generalizuoti priepuoliai - kuomet vyksta sinchroniška abiejų smegenų pusrutulių neuronų iškrova bei neklasifikuoti priepuoliai.
Židininiai priepuoliai gali būti paprastieji - jų metu pacientas jaučia ir mato, kas su juo vyksta, bet negali to veiksmo valdyti. Tai gali būti veido ar galūnių trūkčiojimai, jutimų, uoslės, regos, skonio, psichikos ir kiti trumpalaikiai stereotipiniai fenomenai.
Sudėtingų židininių priepuolių metu atliekami valingą veiksmą primenantys judesiai - čepsėjimas, daiktų kilnojimas ir kita. Skiriamasis šių priepuolių bruožas - kontakto su pacientu nebuvimas. Generalizuoti toniniai - kloniniai traukuliai pasitaiko dažniausiai ir pasireiškia ryškiausiai.
Priepuolio pradžioje visas kūnas įsitempia, žmogus krenta ant žemės. Dėl gerklų bei tarpšonkaulinių raumenų spazmo sutrinka kvėpavimas, todėl pamėlsta veidas, žmogus stipriai sukanda dantis ir gali įsikąsti liežuvį. Priepuolio metu žmogus gali nevalingai nusišlapinti ar tuštintis. Po to prasideda nevalingi galūnių traukuliai, iš burnos pasirodo putos, o įsikandus liežuvį jos būna su kraujo priemaiša. Po kelių minučių traukuliai praeina, kvėpavimas tampa normalus. Dažnai po priepuolių užmiegama.
Reikėtų paminėti ir dar vieną generalizuotų priepuolių rūšį - absansus. Tai trumpi, kelių ar keliolikos sekundžių trukmės sutrikusios sąmonės ir sustojusios bet kokios veiklos epizodai. Pacientas atrodo tarsi trumpam užsisvajojęs, staiga nutrūksta pokalbis, jis nereaguoja į išorinius veiksnius. Priepuoliui pasibaigus bei žmogui visiškai atgavus sąmonę, jis nieko nebeatsimena.
Kokia gydymo eiga?
Kiekvieną ligonį, kuris patiria traukulių ar kitokius priepuolius, turi apžiūrėti neurologas. Epilepsijos diagnozė iš esmės yra klinikinė, grindžiama atskleistais anamnezėje pasikartojančiais savaiminiais epilepsiniais priepuoliais. Vertingos informacijos suteikia asmenys, stebėję ligonio priepuolius. Būtinas ir neurologinės, ir bendrosios būklės įvertinimas.
Bioelektrinio smegenų aktyvumo pakitimai registruojami, atliekant elektroencefalografiją (EEG). Tai funkcinis tyrimas, padedantis nustatyti, kurioje galvos smegenų srityje kyla nenormalios neuronų iškrovos, kaip jos plinta, kaip reaguoja į funkcinius mėginius.
Šis tyrimas padeda patvirtinti epilepsijos diagnozę, atskirti įvairias jos formas, įtarti ir kitus struktūrinius galvos smegenų pažeidimus. Papildomos informacijos suteikia miego metu registruojama EEG su vaizdo filmavimu.
Nuo šių metų pradžios Klaipėdos universitetinėje ligoninėje diagnostikai naudojamas naujas modernus EEG aparatas, kurio patobulintos programinės įrangos ir priedėlių dėka turime gerokai daugiau galimybių diagnozuojant epilepsiją, diferencijuojant įvairius jos sindromus bei kt.
Struktūriniams smegenų pažeidimams išsiaiškinti atliekama kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas. Ligoninėje nuo šių metų sausio tyrimai atliekami 1,5 teslos magnetinio rezonanso tomografu. Svarbu tai, kad aiškinantis epilepsijos priepuolių priežastis daugiaprofilinėje ligoninėje turime visas galimybes ne tik pasinaudoti naujos kartos medicinine įranga, bet ir, reikalui esant, konsultuotis su įvairių specialybių gydytojais - neurochirurgais, kardiologais, psichiatrais, genetikais ir kitais gydytojais.
Ar epilepsija yra išgydoma?
Epilepsijos gydymo tikslas yra kontroliuoti priepuolius, taip gerinant ligonio gyvenimo kokybę. Ši liga gydoma specifiniais vaistais nuo epilepsijos nuolat, ilgai, kartais ir visą gyvenimą. Kiekvieno žmogaus atveju - skirtinga istorija.
Be abejo, kontroliuojant epilepsiją, labai svarbu ir paties paciento kontaktas su gydytoju: ar jis tinkamai vartoja paskirtus vaistus, ar laikosi visų gydytojo rekomendacijų. Tinkamą medikamentą parenka gydytojas neurologas pagal priepuolių rūšį, gretutines ligas, kai kuriuos kitus aspektus.
Epilepsijos gydymas pradedamas vienu medikamentu palaipsniui didinant dozę. Gydymas turi būti nepertraukiamas ir reguliarus, o vaistų dozės koreguojamos pagal gydymo efektą, neviršijant leistinos maksimalios normos. Nesuretėjus priepuoliams ar atsiradus vaisto šalutiniam poveikiui, gydytojas gali paskirti kitą vaistą ar jų derinį.
Epilepsijos gydymas yra ilgalaikis ir nesikartojant priepuoliams dar tęsiamas nuo 2 iki 5 metų. Tai priklauso nuo ligos formos, eigos ir sunkumo. Vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, negalima nutraukti staiga. Apie galimybę nutraukti vaisto vartojimą sprendžia gydytojas neurologas. Per 70 proc. ligonių pavyksta visiškai apsaugoti nuo ligos priepuolių ir valdyti ligos eigą, mažėja atsparių gydymui formų. Apie 10 proc. pacientų, kuriems gydymas vaistais nepadeda, rekomenduojamas operacinis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?
Patarčiau vengti priepuolius provokuojančių veiksnių: nemigos, pervargimo, emocinio streso, alkoholio vartojimo, mirgančios šviesos, pavyzdžiui, naktiniuose klubuose.
Televizorių patartina žiūrėti kuo didesniu (3-5 m) atstumu ir saikingai, kanalus perjungti distancinio valdymo pulteliu, naudotis 100 Hz TV ekranu ar kokybišku kompiuteriu su skystųjų kristalų ekranu, sumažinti ekrano kontrastingumą, stengtis nežiūrėti mirgančių vaizdų. Būtina reguliariai maitintis, saugotis įvairių infekcijų.
Moterims būtina pildyti menstruacinio ciklo ir epilepsinių priepuolių dienyną, su gydytoju aptarti tiek kontracepcijos, tiek planuojamo nėštumo, naujagimių maitinimo problemas, koreguojant vaistų dozes ar palaipsniui keičiant juos kitais.
Jei sergate epilepsija, venkite grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudykite vonioje, vandens telkinyje be netoliese esančio artimo žmogaus, nebūkite vieni ir nedirbkite aukštyje, šalia ugnies, su besisukančiais mechanizmais, netinka naktinis darbas. Dėl galimybės vairuoti transporto priemonę pasitarkite su gydytoju.
Beje, nuo 2010 metų epilepsija sergantis asmuo gali vairuoti B kategorijos transporto priemonę, kai nepatiria priepuolių vienerius metus. Vairuotoju profesionalu asmuo galės dirbti tik tada, jei jis 10 metų nepatirs priepuolių, nevartodamas vaistų nuo epilepsijos.
Rašyti komentarą