Europos Komisijos (EK) sprendimu gamintojai privalės nustatyti naują numatytąjį nešiojamųjų muzikos grotuvų saugaus garso lygį ir pateikti aiškius įspėjimus dėl nepageidaujamo pernelyg didelio garso poveikio. 2008 m. spalio mėnesį Europos Sąjungos (ES) atsirandančių
ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinis komitetas įspėjo, kad ilgai ir garsiai klausantis nešiojamųjų grotuvų muzikos galima visam laikui pakenkti klausai. 5–10 proc. grotuvų klausytojų rizikuoja visam gyvenimui prarasti klausą. Taip gali atsitikti, jei muzikos garsiai klausomasi ilgiau nei vieną valandą per dieną. Manoma, kad tai gresia beveik 10 milijonų ES gyventojų.
EK Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (ES standartizavimo įstaigai) išsiuntė įgaliojimą parengti naujus grotuvų techninius saugos standartus.
Už ES vartotojų apsaugą atsakinga Komisijos narė Meglena Kuneva sakė: "MP3 garsą padidinti iki žalingo klausai, ypač kai esame triukšmingose gatvėse arba viešajame transporte, labai lengva. Paaiškėjo, kad būtent jauni žmonės – kartais valandų valandas per savaitę garsiai klausantys muzikos – net nežino, kad gali pakenkti klausai. Žala klausai gali pasireikšti po daugelio metų, bet tuomet jau bus tiesiog per vėlu. Priėmus šiuos standartus, nešiojamieji muzikos grotuvai bus šiek tiek techniškai pakeisti, kad gamintojo numatytasis garso lygis būtų saugus. Vartotojas galės išjungti gamintojo nustatymus, tačiau tuomet jis bus aiškiai įspėjamas dėl pavojaus jo sveikatai.“
Dabartinės taisyklės
Galiojančiuose ES standartuose nenurodyta didžiausia garso riba, nereikalaujama jokio specialaus skleidžiamo garso stiprumo ženklinimo, tačiau reikalaujama, kad vartojimo instrukcijoje būtų įspėjama dėl nepageidaujamo pernelyg didelio garso poveikio.
Naujieji pasiūlymai
EK ir 27 valstybių narių pasiūlymas apima visus nešiojamuosius muzikos grotuvus ir mobiliuosius telefonus su muzikos grotuvais. Jame nustatyta, kad:
- Saugaus garso lygis turi būti numatytasis gamintojo. Kad nebūtų nuslopintas pramonės gebėjimas kurti naujoves konkrečių techninių sprendimų nenurodoma. Gamintojams nurodoma nustatyti tokį garso lygį, kad normaliu režimu naudojamas prietaisas atitiktų saugumo reikalavimus.
Įgaliojime aiškiai nurodoma, kad saugus naudojimas priklauso nuo klausymo trukmės ir garso stiprumo. 80 dB (A) stiprumu nereikėtų klausytis ilgiau kaip 40 valandų per savaitę. 89 dB (A) stiprumu nereikėtų klausytis ilgiau kaip 5 valandas per savaitę.
Nurodytąjį saugų garso stiprumą grotuve turi nustatyti gamintojas. Klausytis didesniu garsu gali būti leidžiama, jei toks sąmoningas vartotojo pasirinkimas, o gaminyje įdiegtos tinkamos priemonės jam įspėti;
- Vartotojai turi būti tinkamai įspėti dėl pavojaus ir būdų jo išvengti, pvz., tuomet, kai originalias ausines jie pakeičia kitokios rūšies ausinėmis, per kurias galima klausytis stipresniu, nesaugiu garsu. Įgaliojime nenurodyta, kaip gamintojams įvykdyti šiuos reikalavimus. Pramonės įmonės galėtų pasirinkti, pvz., ženklinimą arba skaitmeninę informaciją ekrane. Kokie bus tolesni veiksmai?
ES standartus rengia CENELEC (Europos standartizavimo įstaiga) drauge su mokslininkais, pramonės ir vartotojų grupėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais; standartų rengimas gali trukti iki 24 mėnesių. ES standartai nėra privalomi, tačiau jei naujuosius standartus patvirtins EK ir jie bus paskelbti ES oficialiajame leidinyje, jie de facto taps pramonės norma. Šiuos standartus atitinkantys gaminiai laikomi saugiais, priešingu atveju, kad įrodytų standartų neatitinkančių gaminių saugumą, gamintojas turės atlikti brangų nepriklausomą tyrimą. Naujieji saugumo standartai bus taikomi tik būsimiems gaminiams.
Nešiojamųjų muzikos grotuvų klausytojai patys gali imtis tam tikrų, labai paprastų atsargumo priemonių – patikrinti, ar jų grotuve galima nustatyti mažesnį didžiausią garsą, arba sumažinti garsą patys, taip pat per ilgai nesiklausyti nešiojamojo muzikos grotuvo, kad nepakenktų klausai.
Pagrindiniai faktai
Pastaraisiais metais parduodamų nešiojamųjų muzikos grotuvų, visų pirma MP3 grotuvų, skaičius labai išaugo. Manoma, kad ES nešiojamųjų muzikos grotuvų kasdien klausosi vidutiniškai nuo 50 iki 100 milijonų žmonių. Apskaičiuota, kad per paskutinius ketverius metus parduota nuo 184 iki 246 milijonų įvairių nešiojamųjų garso prietaisų, iš jų MP3 grotuvų – nuo 124 iki 165 milijonų.
ve.lt inf.
Rašyti komentarą