Euromelanomos diena

Sveikata

Nepaisant tobulėjančios ankstyvosios vėžio diagnostikos ir gydymo metodų, gerinančių pacientų galimybes pasveikti ir išgyventi, per pastarąjį dešimtmetį melanomų ir odos vėžio skaičius padidėjo dvigubai.

Akcija - ir Klaipėdoje

Europos gydytojų dermatologų iniciatyva organizuojama akcija, skirta kovai su odos vėžiu ir melanoma - Euromelanomos diena. Lietuvos dermatovenerologų draugijos valdyba nusprendė prisidėti ir padėti organizuoti šią akciją ir Lietuvoje. Šios akcijos tikslas - skleisti pirminę ir antrinę odos vėžio bei melanomos prevenciją, mažinti šių navikų sergamumą ir padarinius visuomenei.

Europoje Euromelanomos diena organizuojama kasmet. Lietuvoje ši akcija pirmą kartą vyks 2008 metų gegužės 12 dieną. Joje dalyvaus ir Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai dermatovenerologai, kurie priims visus pageidaujančius pasitikrinti Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje (korpusas Nr. 2, Liepojos g. 43) 2008 m. gegužės 12 d. nuo 9 iki 15 val.

Piktybiškiausia vėžio forma

Melanoma - piktybiškiausia, sparčiai besivystanti, daugiau komplikacijų ir didžiausia mirtingumą sukelianti vėžio forma. Ji klastingesnė už paprastą odos vėžį. Ligos požymių - įvairaus dydžio į apgamus panašių iškilių rusvai rudų ar juodų darinių - gali atsirasti ne tik odos paviršiuje, bet ir burnos gleivinėje, nosies ertmėje, akies tinklainėje, žarnyne. Dažnai navikas susiformuoja plaukuotoje galvos dalyje, netyčia būna nukrapštomas. Todėl pacientai kurį laiką kelis mėnesius ar metus net neįtaria, kad serga. Liga paprastai vystosi be skausmo, metastazės gali išplisti po visą organizmą.

Medicininės literatūros duomenimis, iš 160 tūkstančių melanomos atvejų ketvirtadalis baigiasi mirtimi. Daugiausia galimybių pasveikti turi pacientai, į gydytojus besikreipiantys tada, kai melanoma yra pirmos stadijos.

XXI amžiaus liga - melanoma - vis dažniau diagnozuojama ne tik moterims, bet ir vyrams. Lietuviai kol kas serga rečiau nei kiti europiečiai, tačiau ši agresyviausia odos vėžio forma vis dažniau diagnozuojama ir mūsų šalies gyventojams, ypač - vyrams. Statistikos duomenimis, Lietuvoje iš 100 tūkstančių gyventojų melanoma suserga 3 vyrai ir 4 moterys.

Odos onkologiniai susirgimai pagal dažnumą tarp kitų onkologinių susirgimų užima 2-3 vietą. Lietuvoje kasmet sergamumas šiomis ligomis didėja.

Melanoma 2002 m. Lietuvoje diagnozuota 68 vyrams ir 133 moterims, 2005 m. - atitinkamai 82 ir 156.

Odos vėžio 2002 m. Lietuvoje diagnozuoti 673 atvejai vyrams ir 1036 atvejai moterims, 2005 m. - atitinkamai 760 ir 1276 atvejai.

Melanoma 2004 m. Klaipėdoje diagnozuota 12 vyrų ir 13 moterų, 2007 m. - atitinkamai 7 ir 5 atvejai.

Odos vėžys 2004 m. Klaipėdoje diagnozuotas 52 vyrams ir 93 moterims, 2007 m. - atitinkamai 43 ir 59 atvejai.

Europoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 8,7 sergančios moters ir 7,4 vyro. Žymiai daugiau sergančiųjų Australijos, Naujosios Zelandijos, Skandinavijos regionuose. Norvegijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 15,9 ligonio. Rečiausiai ši liga nustatoma karšto klimato šalių gyventojams, pavyzdžiui, Graikijoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 1,9 ligonio.

Kas sukelia riziką

Ar pavyks išgydyti pacientą, kiek pablogės ligonio gyvenimo kokybė, labiausiai priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. I stadijos išgyvenamumas siekia 97,6 proc., II - 74-75 proc., IV - tik 21 proc.

I ar II stadijos melanoma aptinkama 55 procentų atvejų, tačiau specialistai pastebėjo, kad ligonių su I stadijos melanoma mažėja. Mirtingumas nuo melanomos sukeltų komplikacijų didėja. Melanoma yra pagrindinė 25-30 metų moterų mirties priežastis.

Piktybinio naviko atsiradimą gali lemti ir genetinis paveldėjimas. Jeigu tėvai ar kiti artimi giminės sirgo melanoma, vaikui rizika susirgti padidėja keturis kartus. Pasak specialistų, 8-12 proc. atvejų melanoma paveldėta (ji paprastai prasideda jauname amžiuje itin agresyvia forma). Vyresnio amžiaus žmonėms ši klastinga ligą diagnozuojama žymiai rečiau nei dvidešimtmečiams.

Neretai melanoma išsivysto iš pakitusio, labai didelio ar plaukuoto apgamo. Jeigu jūsų kūną puošia daugiau kaip 20 apgamų, pavojus susirgti šią onkologine liga padidėja tris kartus.

Vienas pagrindinių veiksnių, galinčių paskatinti klastingos ligos atsiradimą, yra nesaikingas deginimasis saulėje. Jos spinduliai itin "pikti" birželio ir liepos mėnesį. Įrodyta, kad ultravioletinė spinduliuotė (UV), kurios šaltiniai - saulė, dirbtiniai spinduliuotės šaltiniai, yra vienas svarbiausių odos vėžio ar melanomos rizikos veiksnių. O juk kiekvieną šiltesnę dieną klaipėdiečiai ir pajūrio svečiai skuba į paplūdimį ir ilgą laiką praleidžia saulėje. Nesaikingas ir nesaugus deginimasis sukelia odos piktybinius navikus, taip pat - ir melanomą.

Rizika susirgti odos vėžiu ar melanoma priklauso nuo apšvitos dozės, odos tipo, asmens amžiaus, fizinių savybių (šviesūs plaukai, daug apgamų, strazdanos). Įtakos turi paveldėjimas, polinkis sirgti šiomis ligomis. Trumpalaikis natūralios (saulės skleidžiamos) ir dirbtinės (soliariumų lempų skleidžiamos) ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikis sveikatai yra panašus (odos nudegimas, alerginės reakcijos). Nesaikingai deginantis ryškių odos pokyčių gali atsirasti tik po kelių dešimčių metų. Vienas iš galimų ilgalaikio ultravioletinės spinduliuotės poveikio rezultatų - odos vėžys, kuris išsivysto po ilgo laiko. Todėl kita labai svarbi UV spinduliuotės neigiamo poveikio apsaugos priemonė - odos apsaugos priemonių naudojimas.

Pažangi diagnostika

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra visos sąlygos odos piktybinių susirgimų diagnostikai ir gydymui. Čia dirba kvalifikuoti gydytojai dermatologai, onkologai, chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai ir kiti specialistai.

Ligoninėje įdiegtas ir sėkmingai naudojamas pažangiausias ankstyvas melanomos diagnostikos metodas - siaskopija, įgalinantis tiksliai nustatyti pigmentinę odos darinių struktūrą, supiktybėjimo riziką. Tai greitas ir visiškai neskausmingas odos darinių tyrimo metodas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvairūs odos susirgimai gydomi kompleksiškai - po gydytojo dermatologo ar chirurgo konsultacijos pacientams taikomas chirurginis, spindulinis ar chemoterapinis gydymas.

Pacientų, kuriems reikalingos mažos chirurginės intervencijos, patogumui įdiegtas dienos chirurgijos skyrius, kuriame 2007 metais jau atliktos 1088 operacijos dėl įvairių odos susirgimų.

Sėkmingam odos piktybinių susirgimų gydymui svarbiausia ankstyva jų diagnostika, todėl visi, turintys apgamų ar kitų neaiškių odos darinių, kviečiami apsilankyti Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatoriniuose konsultaciniuose skyriuose (korpusas Nr. 2, Liepojos g. 43 ir Taikos pr. 76, 5 aukštas), kur jus pakonsultuos gydytojai dermatovenerologai ar chirurgai ir esant reikalui atliks diagnostinius tyrimus bei nukreips tolesniam gydymui.

Olegas ABUBEKEROVAS