Kasmet keliolikai klausos netekusių vaikų vėl grįžti į garsų pasaulį gali padėti kochleariniai klausos implantai, tačiau problema ta, kad valstybė juos kompensuoja tik iš dalies ir tik pačius pigiausius.
Apkurto per kelis mėnesius
Šiemet pirmąją klasę pradėjęs lankyti kaunietis
Lukas Skerutis nebegali mokytis kartu su savo bendraamžiais - mokytoja su juo jau dirba atskirai, tačiau net ir taip mokytis jam gana sunku. Berniuko tėvai Jolanta ir Rimas Skeručiai pastebi, kad dar ne taip seniai buvęs kupinas energijos jų jaunėlis sūnus tampa vis nervingesnis, irzlesnis, vengia kalbėti. Kelis kartus jam buvo kilę isterijos priepuoliai, jis greitai susinervina, kai negirdi, ką jam sako. Ir nors Skeručiai džiaugėsi, kad Lukui leidžiama lankyti normalią mokyklą, jau baugu sūnų į ją vesti, nes pretenzijas gali pareikšti kitų vaikų tėvai.
Tokių permainų priežastis - metų pradžioje pradėjęs prasčiau girdėti dabar Lukas jau beveik visiškai nieko negirdi. Iki šiol jokių sveikatos sutrikimų neturėjusio berniuko klausos lygis šiuo metu - vos keli procentai. Jam diagnozuotas ketvirtas kurtumo laipsnis.
Tėvų teigimu, Lukas gimė visiškai sveikas, o sirgdavo ne daugiau nei visi jo amžiaus vaikai. Maždaug prieš dvejus metus berniuką ėmė kankinti siaubingi galvos skausmai. Tėvai kreipėsi į Kauno Dainavos polikliniką. Apžiūrėję vaiką medikai konstatavo, kad visų skausmų kaltininkai - adenoidai ir juos reikia kuo skubiau išpjauti. Pernai sausį adenodai buvo pašalinti, o praėjus porai mėnesių po operacijos Skeručiai pastebėjo, kad ėmė prastėti berniuko klausa. “Deja, turbūt pastebėjome per vėlai...” - apgailestauja R.Skerutis.
Šių metų pradžioje medikai Lukui konstatavo antrojo laipsnio kurtumą ir liepė tėvams sūnų stebėti. Po kelių mėnesių tėvai pastebėjo, kad Luko klausa vis silpnėja, o vasarą jam jau buvo nustatytas ketvirtasis kurtumo laipsnis. Kauno medicinos universiteto klinikų specialistai atliko berniukui įvairius tyrimus, tačiau taip niekas ir negalėjo paaiškinti, kodėl berniukas taip greitai apkurto.
Didžiausia problema - pinigai
Dabar Lukas nešioja į ausis įdėtus klausos aparatus, bet šie jam nepadeda - aplinkos jis nebegirdi, nebent savo balsą. Nešiojami ilgai klausos aparatai tampa neveiksmingi, o klausos likučiai visiškai sunyksta. Neretai po to sutrinka ir judesių koordinacija, nes žmogus negirdi savo paties žingsnių.
Vienintelė išeitis Lukui ir kitiems tokio likimo ištiktiems vaikams - modernūs kochleariniai implantai. Tad vilties grąžinti Luką į garsų pasaulį yra, tačiau jos kaina - apie 150 tūkst. litų. Būtent tiek kainuoja du nauji kochleariniai implantai.
Kaip pavyko išsiaiškinti Skeručiams, niekada negirdėjusiam vaikui dėti du šiuos implantus būtų netikslinga, tačiau girdėjusiam ir kalbėjusiam vaikui jie - idealiausias variantas.
Pagal galiojančią tvarką valstybė vaikams kompensuoja paties paprasčiausio ir tik vieno kochlearinio implanto bazinę kainą. Jeigu vaiko tėvai nori geresnio implanto, jiems tenka primokėti.
Vienas implantas, kurio reikėtų Lukui, kainuoja 78 tūkst. litų. Iš jų 42 tūkst. litų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. 36 tūkst. litų paciento tėvai turi surinkti patys. O štai antram implantui nenumatyta jokia kompensacija. Todėl pasirinkimas paprastas - tenkintis vienu implantu arba kažkur gauti dar 78 tūkst. litų. Tad Luko tėvams, auginantiems du nepilnamečius vaikus ir mokantiems bankui kreditą už butą, kažkokiu būdu dar reikia surinkti apie 114 tūkst. litų.
Tiesa, galima įsigyti ir pigesnių implantų, jų kaina siekia apie 12 tūkst. litų, tačiau šie negali užtikrinti visavertės girdos. Juos dažniausiai renkasi senyvi žmonės.
Pirmoji operacija Lukui turėtų būti atlikta sausio mėnesį - berniukui bus įsodintas vienas implantas. Kadangi klausos nervų galūnėlių dar likę apie 30 proc., Luko tėvai įsitikinę - po operacijos sūnus girdės.
Dabar didžiausias jų galvos skausmas - kuo greičiau surinkti pinigų antrajam implantui ir, kai tik bus galima, implantuoti ir jį, kad kuo mažiau nukentėtų vaiko kalba. Tėvų žiniomis, antra operacija turėtų būti atlikta ne vėliau kaip po pusantrų-dvejų metų. Jei antrasis implantas pradeda veikti vėliau, klausa antrąja ausimi nebepasiveja pirmosios ir implantas tampa neveiksmingas.
Rengiama nauja tvarka
Kaip “Respubliką” informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), šiais metais kochleariniai klausos implantai kompensuoti 14 vaikų, tam skirta 588 tūkst. litų.
“Respublikos” žiniomis, VLK kartu su medikais parengė ir naują implantų kompensavimo tvarką. Joje, atsižvelgiant į medikų siūlymus, numatyta, kad ateityje būtų kompensuoti naujesnių technologijų implantai, ir, esant atitinkamoms indikacijoms, ne vienas, o du. Atsižvelgta ir į medikų siūlymus kompensuoti gerokai didesnę implantų kainos dalį, nei yra dabar, kad reikėtų primokėti tik apie 10 proc. implanto kainos - dabar, kai reikia primokėti net kelias dešimtis tūkstančių litų, tai gali padaryti toli gražu ne visi, todėl kai kurie visiškai nieko nedaro ir vaikai lieka gyventi tylos pasaulyje.
Tačiau kada ji įsigalios ir kaip tiksliai pasikeis kompensavimo tvarka, kol kas neaišku - artimiausiu metu nauja tvarka turėtų būti atiduota svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą