Šių metų pradžioje sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują papildomo mokėjimo gydymo įstaigoms už gerus darbo rezultatus tvarką. Visą pusmetį į ligonių kasas plaukę duomenys parodė, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos dirba gerai, tačiau rezervų siekti geresnio rezultato taip pat yra.
Gerai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto šiemet skiriama 34,7 mln. litų. Šios lėšos, atsižvelgiant į įstaigų darbą, joms išmokamos nuo liepos 1-osios. Tikimasi, kad toks mokėjimas už paslaugas labiau skatins gydymo įstaigas siekti gerų darbo rezultatų, o pacientai sulauks daugiau šeimos gydytojų dėmesio.
Dabar ligonių kasos, gydymo įstaigoms mokėdamos už šeimos gydytojų darbą, atsižvelgia ne tik į prisirašiusiųjų kiekį (nustatyta metinė bazinė kaina mokama už kiekvieną prisirašiusį prie sveikatos priežiūros įstaigos gyventoją), bet ir į atliktų tam tikrų paslaugų, tyrimų bei procedūrų skaičių (papildomai mokama kaip už skatinamąsias paslaugas). Daugiau lėšų gydymo įstaigos gali gauti, kaip minėjome, ir už gerus darbo rezultatus.
Papildomai mokėti už šeimos gydytojų suteiktas paslaugas, priskiriamas skatinamosioms, pradėta nuo 2003-ųjų, o nuo 2006-ųjų mokami ir priedai už gerus darbo rezultatus: už kiekvieno privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto asmens, prisirašiusio prie sveikatos priežiūros įstaigos, ambulatorinę sveikatos priežiūrą įstaigai papildomai mokama 10 Lt, už pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūrą – 1,2 lito.
Minėtos lėšos buvo skiriamos visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau, sveikatos apsaugos ministrui šių metų sausį patvirtinus gerų darbo rezultatų rodiklius bei jų apskaičiavimo tvarką, imta kaupti būtinus duomenis šiems rodikliams apskaičiuoti. Informaciją apdorojus, kiekvienai įstaigai buvo nustatyta jai tenkanti lėšų suma, kuri bus išmokėta iki metų pabaigos, nes sveikatos priežiūros gerų darbo rezultatų rodikliai bus vertinami kas pusmetį.
Paaiškėjo, kad beveik pusė gydymo įstaigų už kiekvieną prisirašiusį gyventoją gaus po 10–16 litų. Kitoms, atsižvelgus į jų darbo rezultatus, teks tenkintis mažesne suma.
Nuo šių metų liepos įstaigoms mokama už gerus darbo rezultatus pagal šiuos rodiklius: vaikų ir suaugusiųjų priežiūros intensyvumą (vertinama, ar prisirašiusieji pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją ar pediatrą bent kartą per metus dėl sveikatos patikrinimo) ir prevencinių programų vykdymą (atsižvelgiama į Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių ir Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programų rezultatus).
Apibendrinus vaikų priežiūros intensyvumo duomenis paaiškėjo, kad net 83 proc. vaikų bent kartą per metus lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Intensyvesnė vaikų priežiūra kaimo vietovių įstaigose. Neblogi ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros rodikliai – 61 proc. prisirašiusiųjų nors vieną kartą per metus lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Aukštesnių rodiklių pasiekė apskričių ir rajonų sveikatos priežiūros įstaigos.
Anot Valstybinės ligonių kasos, pasitempti reikėtų vykdant prevencines programas. Beje, jų vykdymo rezultatai (balai) taip pat priklausė nuo prisirašiusiųjų prie gydymo įstaigos aktyvumo. Įdomu tai, kad Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa geriau buvo vykdoma apskričių ir rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, o Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa – miestų įstaigose.
Šiuo metu Lietuvoje prie 376 gydymo įstaigų, sudariusių sutartį su ligonių kasomis, yra prisirašę 3,44 mln. šalies gyventojų.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą