Prancūzijos mokslininkai atliko tyrimą - dvejus metus šėrė žiurkes amerikiečių firmos „Monsanto“ genetiškai modifikuotais kukurūzais, šioms išsivystė didžiuliai navikai, sulig stalo teniso dydžio kamuoliuku.
Europos Komisija Europoje leido pirkti ir auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus „Monsanto“. Argumentas: nėra įrodymų, jog GMO produkcija gali pakenkti žmogaus sveikatai. Tuo tarpu modifikuotas produktas, prieš patekdamas į ES rinką, tiriamas tik tris mėnesius. Pasirodo, tiek laiko pakanka grifui „saugus“.
Prancūzijos mokslininkai šokiruojantį GMO tyrimą pristatė trečiadienį. Savo ruožtu šalies vyriausybė atsakingas už sveikatą institucijas įpareigojo išnagrinėti tyrimo rezultatus. „Monsanto“ firma pareiškė, jog jos produkcija - visiškai saugi ir nekelia jokių abejonių.
Prancūzijos Kano universiteto projektų vadovas Džilis-Erikas Seralinis teigė, jog pasaulyje pirmą kartą išsamiai ir per gerokai ilgesnį laikotarpį įvertintas genetiškai modifikuoto produkto ir panaudotų pesticidų poveikis. O tyrimo rezultatai kelia didelį nerimą.
Viskas įslaptinta
Pagrindo nerimui yra ir Lietuvoje, nors atsakingos institucijos apie GMO grėsmę nekalba. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis akcentuoja, jog GMO sritis pirmiausia yra susijusi su labai dideliais pinigais, galingomis kompanijomis, tokiomis kaip „Monsanto“ ir pan.
„Jeigu GMO gamintojai ir iniciatoriai norėtų, kad viskas būtų aišku ir skaidru, būtų leista nesuinteresuotiems mokslininkams tirti GMO poveikį. O dabar praktiškai ten viskas patentuota, įslaptinta, tyrimai gali būti tik jų pačių“, - teigė R.Braziulis. Žaliųjų judėjimo pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, jog GMO istorijoje apskritai objektyvumo mažai. Nereikėtų stebėtis, jog prancūzų mokslininkus po tokio šokiruojančio tyrimo suinteresuotos grupės paduotų į teismą.
Anot R.Braziulio, jeigu nevyriausybinė visuomenė nespaustų GMO šalininkų, Europoje genetiškai modifikuoti augalai jau seniai klestėtų. GMO imperijai atstovaujantys mokslininkai mielai tą ir padarytų, tačiau tam trukdo priešiška visuomenės pozicija.
Kišamasis į gamtos reikalus
Gamtosaugininkai atvirai kalba apie tai, jog kišimasis į gamtos reikalus atsisuks prieš patį žmogų.
„Pavyzdžiui, superpiktžolių atsiradimas - jau faktas. Jos kryžminasi su natūraliais augalais, tokie augalai tampa atsparūs pesticidams. O kalbėjimas apie tai, jog tokie augalai padės išgelbėti pasaulį nuo bado, yra neteisingas“, - teigė R.Braziulis.
Vis dėlto vartotojai, iš parduotuvių perkantys mėsą, negali gauti informacijos, kaip gyvulys buvo augintas - šertas genetiškai modifikuotu pašaru ar natūraliu.
Pasak R.Braziulio, reikėtų reikalauti, kad būtų įvestas žymėjimas, kokiais pašarais gyvulys šertas. Nevyriausybininkai reikalauja, kad būtų kuo daugiau žymima, o kita - suinteresuota pusė - stengiasi priešingai.
„Pavyzdžiui, Amerikoje yra „Monsanto“ policija, ji saugo firmos teises. Randa pas ūkininką kokių nors genetiškai modifikuotų augalų, niekas neklausia, ar jie pateko per užkrėstas sėklas į kitą lauką, iškart sako, kad pasikėsinta į nuosavybę, - pasakojo Žaliųjų judėjimo pirmininkas. - Jeigu pas mus leistų ką nors panašaus, nekalti ūkininkai taip pat sulauktų nežmoniško puolimo.
Ateitų koks nors amerikietis, nusipirkęs žemę, pradėtų auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus ir reikštų pretenzijas kaimynui, nors šis ir neturėtų tikslo auginti genetiškai modifikuotus augalus.“
Ar auginsime, padiktuos Europa
R.Braziulis teigė, jog tai, ar Lietuvoje kada nors bus leista auginti genetiškai modifikuotus augalus, priklausys nuo bendros situacijos Europoje.
„Jeigu Europoje dauguma valstybių neleis auginti genetiškai modifikuotų augalų, ir Lietuvoje to nebus. Jei atvirkščiai - atsilaikyti bus sunku. Kol kas Europoje situacija nėra labai bloga. Pagrindinis spaudimas patiriamas iš Amerikos, nes ten GMO pagrindas“, - sakė R.Braziulis.
Kas prisiims atsakomybę, kai žmonės nuo masiškai vartojamų genetiškai modifikuotų produktų pradės sirgti? R.Braziulis teigė, jog optimistinių prognozių nėra.
„Dėl GMO niekas neprisiims atsakomybės, žmonės tiesiog susirgtų ir numirtų. Vyrauja nuomonė, jog žmonių ir taip per daug. Viena direktyva saugo žmonių sveikatą, kita - nesaugo, - ES žaidimo taisykles atskleidė R.Braziulis. - Yra tokia knyga „Džiunglės“, XIX a. pab. - XX a. pr. Amerikoje verslininkai darė ką norėjo. Jokios kontrolės nebuvo, paskui ji stiprėjo. Regis, vėl grįžtama prie tų džiunglių: su naujomis technologijomis, GMO, chemikalais, maisto priedais. Viskas gražu, sanitarija, įvairūs reikalavimai, o iš tikrųjų maistas tampa labai nesaugus.“
Paprastas žmogus jau nieko nebegali spręsti. Paprastos laboratorijos, pasak Žaliųjų vadovo, apie genetiškai modifikuotą produktą negali nieko pasakyti.
„Gal išmirs milijonai žmonių po kiek metų, - negali to žinoti, tačiau dalykai, kai žmogus keičia natūralią gamtą, prie gero niekada neprivedė ir neprives“, - rėžė R.Braziulis.
Vykdomas atvirkštinis procesas
Kad GMO grėsmė jau kybo ir virš Lietuvos, patvirtino akademikas genetikas Algirdas Sliesaravičius - tam atvejui, jeigu genetiškai modifikuoti augalai bus pradėti auginti, jau parengta įstatyminė bazė.
„Aš siūlau ne nuo gamybos pradėti, pirmiausia turėtų būti bandymai. Kitas dalykas, jeigu jau būtų auginama, turėtų būti ne maistui, o techninėms reikmėms, pavyzdžiui, energetikai ar dekoratyviniams augalams“, - teigė A.Sliesaravičius.
Pašarinių augalų metodų kūrėjas A.Sliesaravičius akcentavo, jog trijų mėnesių modifikuotam produktui ištirti, aišku, nepakanka.
„Būna, mokslininkai tiria ne iš tos srities, dažnai neišmanantys kai kurių dalykų. Apskritai, jeigu tyrimų negalima patikrinti, tenka abejoti jų tikrumu, - teigė ekspertas. - Reikia pradėti nuo eksperimentų, nes dabar bandymams negalima auginti, o gamybai galima. Tai yra atvirkštinis procesas, taip neturėtų būti.“
A.Sliesaravičius atkreipė dėmesį į tai, jog bandymai turėtų būti objektyvūs. „Juos turėtų matyti ir kiti mokslininkai, studentai. Visuomenei aiškumo būtų daugiau.“
Pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Ernestas Griška informavo, jog per pirmuosius aštuonis 2012-ųjų mėnesius iš kombinuotųjų pašarų ir žaliavų tyrimui dėl GMO buvo atrinkti 5 mėginiai, iš importuojamų kombinuotųjų pašarų ir pašarinių žaliavų - 8. Visų tyrimų rezultatai buvo neigiami.
Paklaustas, kaip užtikrinamas saugumas gabenant pašarus, jis teigė, jog pašarų verslo operatoriai kiek įmanoma turi užtikrinti, kad gabenami pirminiai pašarų produktai, už kuriuos jie atsakingi, būtų apsaugoti nuo užteršimo ir sugadinimo. Šių reikalavimų vykdymas esą yra tikrinamas planinių ir neplaninių pašarų ūkio subjektų patikrinimo metu.
Statistika
Nuo 2010 m. sausio daugiausia pašarinių žaliavų su GMO (sojų išspaudos, sojos rupiniai) įvežta iš Argentinos.
Per 2010 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4546 pašarų siuntos, iš jų 6 - su GMO.
Per 2011 m. į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus buvo įvežta 5683 pašarų siuntos, iš jų 21 - su GMO.
Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius į ES per Lietuvos pasienio veterinarijos postus įvežta 4097 pašarų siuntos, iš jų - 24 su GMO.
Per pirmąjį 2012 m. pusmetį Lietuvoje pagaminta 763,4 tūkst. tonų kombinuotųjų pašarų, iš kurių beveik 200 tūkst. tonų su GMO (26,4 proc.).
VMVT duomenys
Faktai
Leidimus auginti GMO turi 21 pasaulio šalis. Genetiškai modifikuotų augalų plotai kasmet didėja apie 10-11 proc. ir dabar jau gerokai viršija 100 mln. hektarų.
JAV įteisinta daugiau nei 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių, jie sudaro apie 68 proc. visų šioje šalyje auginamų augalų. Tarp jų daugybė kasdien vartojamų maistui: pomidorai, bulvės, kukurūzai, melionai, ryžiai, burokai, braškės, vynuogės, agurkai, salotos ir kt.
ES galima auginti 29 genetiškai modifikuotus augalus, skirtus maistui ir pašarams: 17 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės, 2 sojos veisles.
Genetiškai modifikuoti augalai Europoje auginami Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje. Lietuvoje teisės auginti genetiškai modifikuotų augalų neturi nė vienas ūkininkas.
Lietuvoje prekiaujama sudėtyje GMO turinčiais aliejais, margarinais, majonezais, maisto papildais, konservais. Konkrečius jų pavadinimus (per 170 produktų) galima sužinoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje www.vet.lt.
Parengta paga dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą