Medicinos įstaigose
"Iš antro aukšto iškrito žmogus", - Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMPS), kur kalbėjausi su jos vadovais, iš dispečerinės suskambo nerimastingas pranešimas.
Tokie pašalinei ausiai baugūs nelaimės signalai čia girdimi daugelį kartų per dieną.
Ar pakankamai vertinamas psichologiškai sunkus ir pavojingas būtinąją pagalbą teikiančių medikų darbas? Kaip jie vertina ministro Žilvino Padaigos užsibrėžtą tikslą iki 2008 metų sustiprinti GMP tarnybas? Apie tai ir kitus aktualius dalykus kalbėjomės su GMPS vyriausiuoju gydytoju Rimvydu Juodviršiu bei jo pavaduotoja Birute Federavičiūte.
Žiemą - sunkiau
Visą Klaipėdą ir dalį rajono palei Palangos plentą aptarnaujanti uostamiesčio greitoji sunkumų dėl žiemos išdaigų nepatiria. Operatyvumui daugiau trukdo netiksliai pasakyti adresai, durų kodai, tai, kad atvykę medikai nėra pasitinkami ir palydimi prie ligonio.
O didžiausia bėda - kad kiemuose ne visada rasi, kur pastatyti automobilį, ne visi vairuotojai užleidžia kelią su įjungtais švyturėliais ir garsine sirena važiuojančiam greitosios automobiliui. Kartais padeda policija, retkarčiais surengianti bendrus reidus ir stebinti, kaip vairuotojai reaguoja į švyturėlį ir sireną. Tuomet padėtis laikinai pagerėja.
"Didžiausia problema, ypač žiemą, kai kiemuose susidaro gilios sniego provėžos. Tada sunku arti privažiuoti, manevruoti", - pasakoja R. Juodviršis. Kaip išeitį jis siūlytų kiemų sąskaita plėsti prie namų mašinų aikšteles.
Reikia šešių
Lėšų stotis gauna ne vien iš ligonių kasų, bet ir teikdama mokamas paslaugas - medikai budi komerciniuose renginiuose, perveža ligonius į kitus miestus ar artimąjį užsienį.
Kasdien pasiruošę į pagalbą atskubėti net 11 automobilių, kuriuos vairuoja 43 pakaitomis visą parą budintys sanitarai-vairuotojai. Yra dar trys automobiliai, kurie gali dirbti, bet jų techninė būklė tik patenkinama.
GMPS vadovai džiaugiasi, kad jų steigėja Klaipėdos savivaldybė per dvejus metus nupirko net tris naujus automobilius - tokios pagalbos kitų miestų greitosios stotys negaunančios. Dar du naujus automobilius nusipirko pati stotis iš savo sutaupytų lėšų. Dar trūktų šešių naujų automobilių - tada parkas būtų visiškai tinkamas eksploatuoti.
Kas pakeis felčerius?
"Laikyti vairuotoją, galintį vien vairuoti, - per didelė prabanga", - mano R. Juodviršis. Atlikti juos kai kurias medicinos paslaugas apmokė pats reanimatologo kvalifikaciją turintis stoties vadovas dar 1998 metais, kai stotis tapo viešąja įstaiga ir buvo atlikta darbo reorganizacija, įvesta nauja sanitaro-vairuotojo pareigybė. Šiandien Klaipėdos greitoji gali didžiuotis, jog tai padarė pirmoji Lietuvoje.
Sanitarai-vairuotojai atneša pas pacientą reikalingą aparatūrą, gali suteikti kai kurias medicinos paslaugas - prijungti deguonies inhaliacijas, sustabdyti kraujavimą, sutvarstyti ir pan.
"Ministro jau patvirtinta paramediko norma taip padaryti įpareigos visus. Mums beliks pagilinti kvalifikaciją, pakeisti pavadinimą", - pritaria B. Fedaravičiūtė.
Medikai apgailestauja, jog jau bene septyneri metai neberuošiami felčeriai, o jų pakeisti nebėra kuo - juk slaugytojos neturi teisės savarankiškai teikti medicinos pagalbą. Dveji metai, kai jau yra paruošta skubios pagalbos specialisto, turinčio pakeisti felčerius, norma, bet ji vis nepatvirtinama.
Tokie specialistai esą labai reikalingi, nes kvalifikuota nelaimės vietoje suteikta medicinos pagalba naudingesnė ir sveikatos, ir ekonomiškumo požiūriu - kartais padeda išvengti atokių komplikacijų, padidina išgyvenamumą, sutrumpina gydymo laiką, atrenkami pacientai, kuriuos vežti į stacionarą netikslinga. Beje, čia, kaip ir dažnoje sveikatos priežiūros įstaigoje, trūksta keleto gydytojų.
Trukdo
Galvos skausmu, kaip ir visais laikais, greitosios medikams lieka melagingi iškvietimai - kai kviečiant, dažniausiai keršto tikslu, nurodomas pagalbos nereikalaujantis asmuo arba "pokštaujama" pasakant nesamą namą ar butą. Tokių yra apie tris procentus visų iškvietimų. Per metus susidaro iš viso apie tūkstantį.
Dažniausiai šie pažeidėjai yra vaikai ir paaugliai, tad į jų skambučius visada reaguojama atsargiau - prašoma, kad jie paaiškinti situacijos pakviestų suaugusį žmogų. Bet patyrę dispečeriai dažniausiai atskiria, kada skambinama rimtai, o kada juokaujama.
Darbas rizikingas - tenka atremti girtų ar psichiškai nesveikų ligonių agresyvius išpuolius. "Būna, kad išsitraukia peilį, užrakina duris ir neišleidžia išeiti, apgadina automobilius", - vardija B. Fedaravičiūtė. Viena laimė, brigados apginkluotos dujų balionėliais, bet kol kas jų naudojimo išvengta.
Neįvertina
Deja, sunkus - ir fiziškai, ir psichologiškai - darbas, užkraunantis ant mediko dižiausią atsakomybės naštą, regis, mažiausiai vertinamas sveikatos apsaugos politikų. Būtent jų atlyginimas pastaraisias metais keltas mažiausiai, įvertintas net žemiau nei pirminės grandies medikų.
Vidutinis čia dirbančio gydytojo atlyginimas gruodžio 31 dieną sudarė 1468 litus, felčerio - 1149 litus. Prieš trejus metus jis nesiekė tūkstančio.
Mokysis
Nuolat atnaujinti greitosios medicinos įrangai reikalingos didelės lėšos. Deja, pasakoja R. Juodviršis, investicinių valstybės programų nesulaukę nė vienos. O pinigų, kad būtų galima ją iškart visą atnaujinti, trūksta.
Kvietimų dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos taip pat nėsyk nesulaukta.
Tiesa, 250 tūkst. litų Europos Sąjunga skirs Klaipėdos greitosios medikams, kurie kartu su kitais miestais vykdys Lietuvos greitosios medicinos pagalbos gebėjimų ugdymo programą. Jau šių metų rugpjūtį - gruodį jie bus apmokomi teikti kvalifikuotą būtinąją pagalbą. Baigusieji pirmą mokymosi ciklą gydytojai, išlaikę egzaminus galės mokytis toliau tapti instruktoriais - įgyti teisę dėstyti šią programą patys - laivuose, mokyklose, įvairiose kitose įstaigose.
"Yra toks iki šiol nevykdomas ministro Juozo Olekos įsakymas, kad visos visuomenės institucijos turi mokėti teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks greitoji, - pasakoja R. Juodviršis. - Kitose Europos šalyse žmonės apmokomi to, pas mus tai daroma daugiau formaliai."
Kuriozas, bet kartais net gydymo įstaigose sutrinkama ištikus nelaimei, nežinoma, kaip elgtis, ir laukiama greitosios. Kai bus paruošti instruktoriai, jie galės apmokyti žmones šią pagalbą teikti.
Dirba ne savo darbą
Šeimos gydytojai, atsakingi už savo pacientą nuo gimimo iki mirties, dieną ir naktį, nepajėgūs juos prižiūrėti ištisą parą. Todėl po savo darbo šią atsakomybę pagal sudarytas sutartis jie perdavė kitoms medicinos įstaigoms - ligoninėms, Budinčio gydytojo tarnybai. Greitosios medicinos pagalbos stotis pagal tokią sutartį aptarnauja Jūrininkų PSPC prisirašiusius pacientus.
Tačiau, pasakoja pašnekovai, žmonės sunkiai pripranta prie šios tvarkos. Susirgę jie dažnai kreipiasi ne į tą įstaigą, kuri turėtų jais pasirūpinti ne būtinosios pagalbos atveju. Skambina į greitąją, nurodydami, kad padėtis sudėtingesnė, nei yra iš tiesų.
"Gavom 52 tūkst. iškvietimų per metus, - skaičiuoja stoties vadovai. - Išvykom beveik 42 tūkst. kartų. 10 tūkst. pacientų konsultavom telefonu arba nukreipėm pagal sudarytą sutartį. Be pagalbos jie neliko."
Iš tų 42 tūkstančių iškvietimų, pagal kuriuos brigada išskubėjo teikti pagalbos, 7 300 atvejų buvo galima apsieiti be greitosios.
"Mes galim dirbti kitų darbą, bet už tai turi būti mokama", - sakė stoties vadovas. Tačiau ligonių kasos pinigus skiria ne už darbo krūvį ar iškvietimų kiekį, o už aptarnaujamų gyventojų skaičių.
Ši apmokėjimo sistema esanti ydinga. Todėl reikalinga ekonominė analizė, kita apmokėjimo formulė, kuri turėtų būti sukurta įvertinus visus "dydžius" - iškvietimų dažnumą, laiką, nuvažiuotus kilometrus, gyventojų skaičių ir pan.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą