Kilus visuotinei panikai dėl gripo žmonės pamiršo, kad visais laikais sirgome gripu ir puikiausiai mokėjome su juo susidoroti be antivirusinių vaistų, kurie egzistuoja jau labai seniai, bet niekada nebuvo perkami tokiais kiekiais, kaip dabar.
Kaip “Respublikai” sakė sostinės Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo šeimos gydytoja Rita Judzentavičinė, pasijutus blogai
svarbiausia atskirti, ar susirgome gripu, ar tiesiog peršalome.
“Gripui būdinga ūmi pradžia. Žmogus ryte lyg ir jautėsi gerai, o darbe staiga pradėjo krėsti šaltis, pakilo temperatūra, - sako gydytojas. - Temperatūra iš pradžių gali būti nedidelė, bet per dieną ar net kelias valandas ji pakyla iki 38 laipsnių ir labiau. Pirmą dieną tiesiog skauda galvą, raumenis, silpna, o tik vakare ar kitą dieną pradedama šiek tiek sausai kosėti, juntamas gerklės perštėjimas, sloga. Tuo tarpu peršalimas prasideda nuo slogos, kosulio, gerklės skausmo, bendra būsena būna pakenčiama ir jo nelydi tokia aukšta temperatūra”.
Pajutus gripo simptomus visų pirma reikia eiti namo, išgerti arbatos, vitamino C ir gultis į lovą, gerti daug skysčių, vartoti kuo daugiau imbiero, citrinos, medaus. Galima vartoti homeopatinius antivirusinius vaistus. Šių priemonių pakanka, jei būklė nėra labai sunki. Reikia pasistengti susisiekti ir su savo gydytoju, pasitarti, kaip elgtis.
Jei temperatūra neviršija 38,5 laipsnio, R.Judzentavičienės teigimu, jos mažinti vaistais nereikėtų. Geriant daug skysčių temperatūra turėtų pradėti mažėti pati - temperatūra kovoja su gripo viruso išskiriamais nuodais. Tai natūrali organizmo kova su virusu.
Nors vaikams aukšta temperatūra pavojingesnė nei suaugusiesiems, gydytoja pataria neskubėti jos mažinti ir vaikui - pažiūrėti, kaip jis jaučiasi ir elgiasi. Jei jis jaučiasi pakankamai gerai, laksto, žaidžia, nereikia skubėti girdyti jo vaistais - geriau duoti gerti daug skysčių.
Jei temperatūra pakyla per 38,5 laipsnio, galima išgerti temperatūrą mažinančių vaistų - paracetamolio. Jis padės sumažinti ir skausmą. Tinka ir kiti nestetoidiniai vaistai, kurie turi ir skausmą bei temperatūrą mažinantį, ir antiuždegiminį poveikį.
Vaistus turi skirti gydytojas
Ar susirgusiam gripu reikia skirti specifinius antivirusinius vaistus, turi spręsti gydytojas. R.Judzentavičienės teigimu, antivirusiniai vaistai skiriami, jei tikrai matoma, kad žmogus susirgo sunkia ligos forma - per kelias valandas ne tik pakilo labai aukšta temperatūra, bet ir pasunkėjo kvėpavimas, prasidėjo tachikardija, kankina labai didelis silpnumas.
Apie antivirusinius vaistus gydytojai pagalvoja ir tada, jei temperatūra laikosi aukšta, išgėrus vaistų nenukrinta net kelioms valandoms, atsiranda papildomų simptomų.
R.Judzentavičienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad antivirusiniai vaistai veiksmingi tik jei jie pradedami gerti 1-2 ligos dieną - vėliau iš jų nebėra jokios naudos.
“Nemanau, kad visiems susirgusiems gripu reikia antivirusinių vaistų, - teigia gydytoja. - Jų apkritai nereikėtų vartoti savarankiškai, jei gydytojas nepaskyrė. Ypač nereikėtų jų vartoti profilaktiškai - juk vaistas yra vaistas, kiekvienas vaistas turi šalutinį poveikį. Tuo tarpu dabar žmonės neretai elgiasi neapgalvotai - išgirdę šalia ką nors čiaudint, tuojau pat griebiasi antivirusinių vaistų. Tai neprotinga. Kaip tada turėtų elgtis medikai, nuolatos kontaktuojantys su ligoniais? Pakanka užsidėti kaukę, vėdinti patalpas, plautis rankas, gerti organizmą stiprinančius preparatus, išsimiegoti”.
Sergant gripu jokiu būdu negalima gerti ir antibiotikų, nes jie viruso įveikti nepadės, o tik apnuodys organizmą.
Būklę būtina stebėti
Jei savijauta negerėja per tris dienas, būtina kreiptis į gydytojus - tai gali reikšti, kad liga komplikavosi. Pavojinga ir tai, pasak R.Judzentavičienės, jei temperatūra nukrito, savijauta pagerėjo, tačiau po kelių dienų vėl prasideda karščiavimas, simptomai, kurie rimo, sustiprėja.
“Gripu sergama 5-7 dienas, tad net ir geriau pasijutus po kelių dienų nereikėtų lėkti į darbą, o jeigu jau taip atsitiko ir liga grįžo - tuojau pat kreipkitės į gydytoją”, - sako medikė.
Labai pavojinga ir tai, jeigu besergant staiga atsiranda dusulys, pradeda trūkti oro, pasunkėja kvėpavimas. Visa tai įspėja apie komplikacijas.
“Žinoma, kaip kas serga gripu, labai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos, nuo to, kokia prieš tai buvo jo savijauta, kokiomis lėtinėmis ligomis jis serga, - sako R.Judzentavičienė. - Žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, reikia stebėti atidžiau”.
Gydytoja pataria artimiesiems daugiau dėmesio skirti sergančio žmogaus būklei - jeigu temperatūra sumažėjo, tačiau jis vis tiek jaučiasi blogai, yra vangus, mieguistas, reikėtų konsultuotis su gydytoju. Pasak jos, sumažėjus temperatūrai vaikas turi bėgioti, žaisti, tačiau jeigu jis gulinėja, jam niekas neįdomu, tai reiškia, kad intoksikacija yra didelė ir medikai turi spręsti, kaip tą vaiką gydyti toliau.
Aida VALINSKIENĖ, "Respubika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą