Gydė, gydė ir...nugydė

Yra žinoma, kad 8-12 proc. Europos Sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamų įvykių. Lietuvoje tokių duomenų niekas nerenka, ir apie gydytojų klaidas sužinoma tik tuomet, kai pacientas pasiskundžia dėl, jų manymu, neteisingos diagnostikos, gydymo taktikos, paslaugų prieinamumo, mirties atvejų, gydytojų etikos ir tai yra įrodoma. Ne išimtis ir dvi mūsų skaitytojų papasakotos istorijos apie, anot jų, netinkamą gydymą.

[CITATA]

Gydė ne nuo tos ligos

" Ilgus metus mane gydė ne nuo tos ligos, gulėjau keliolikoje ligoninių, išleidau visas santaupas, kol pagaliau gydytojai išsiaiškino, kas man yra", - savo pasakojimą pradėjo 57 metų Jūratė (vardas pakeistas. - Aut. pastaba) iš Klaipėdos rajono. Anot jos, patyrusi daug kančių ir net pažeminimo gydymo įstaigose, moteris teigė dabar besidžiaugianti tuo, kad pagaliau atlikus jai būtiną operaciją, pagerėjo sveikata. Jos bėdos dėl sveikatos prasidėjo prieš keliolika metų. "Po patirto didelio streso mane ištiko priepuolis - užtirpo rankos ir kojos, atėmė kalbą, negalėjau vaikščioti. Gydytojai manė, kad insultas, bet diagnozė nepasitvirtino. Vėliau tie priepuoliai ėmė kartotis - alpdavau, krėsdavo šaltis, atimdavo kalbą, užeidavo baisūs galvos skausmai, sutrikdavo orientacija. Gydytojai man pripažino isterinius priepuolius, gydė ir nuo epilepsijos, po to - nuo depresijos ir prasidėjo mano kančių kelias per psichiatrines ligonines. Saujomis gėriau stiprius man prirašytus raminamuosius vaistus, tapau jautri, tačiau sveikata negerėjo: priepuoliai tęsėsi, toliau vargino stiprus galvos skausmas. Galvojau, Dieve, kas man yra, reikia išsiaškinti", - pasakojo Jūratė. Atsitiktinai moteris pamatė televizijos laidą apie mergaitę, kuri taip pat buvo gydoma nuo depresijos, nors vėliau paaiškėjo, kad jos sveikatą trikdė įgimtos ligos, kurių medikai laiku nediagnozavo ir negydė.

"Aš taip pat gimiau per anksti, neišnešiota, vaikystėje daug sirgau. Maža būdama patyriau ir galvos traumą", - pasakojo Jūratė, kuri ėmėsi žygių išsiaiškinti, galbūt ši trauma ir yra jos negalavimų priežastis. Išsireikalavusi siuntimų pas specialistus, moteris pagaliau sužinojo turinti sunkią kaklo disko išvaržą ir dar įgimtą kraujagyslių patologiją. Jai buvo atlikta operacija ir priepuoliai, kankinę ją daugelį metų, nebepasikartojo.

KLAIDOS. Yra žinoma, kad 8-12 proc. Europos Sąjungos ligoninėse gydomų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, patiria nepageidaujamų įvykių. Lietuvoje tokių duomenų niekas nerenka ir apie gydytojų klaidas sužinoma tik tuomet, kai pacientas dėl jų pasiskundžia ir tai įrodoma.

"Bandydama išsiaiškinti, kas man yra, ir išsigydyti aplankiau daugybę ligoninių Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Nors operacija ir nebuvo atlikta tobulai, mane kankinusios ankstesnės sveikatos bėdos baigėsi. Žinoma, sveikata mano ir šiandien nėra gera, esu tik iš dalies darbinga. Dabar gydytojai manęs jau nesiunčia į psichiatrines ligonines. O aš žinau savo ligas ir galiu jas kontroliuoti. Bet jeigu aš būčiau nesistengusi dėl savęs, pati tiek neieškojusi savo bėdų priežasties, jau seniai būčiau po velėna, medikų nugydyta. Ir supratau, kad, jei nori būti sveikas, iškart reikia važiuoti pas geriausius specialistus, nesvarbu, kiek tai kainuos",- teigė moteris.

Nėščiajai - narkozė

Jauna klaipėdietė Rima (vardas pakeistas. - Aut.pastaba), pasijutusi, kad laukiasi, nusprendė nueiti pasitikrinti pas ginekologą, ar viskas gerai. "Pas gydytoją nuėjau antrą nėštumo mėnesį, jaučiausi gerai, nieko neskaudėjo, ėjau tik paprastos konsultacijos, kaip ir kitos nėščiosios", - pasakojo 22 metų studentė, besilaukianti pirmagimio.

"Labai nustebau, kai man pasakė, kad aš nesu nėščia. Gydytojas prirašė vaistų, sureguliuojančių mėnesinių ciklą, bet aš atsisakiau juos gerti. Išsireikalavau atlikti man kraujo tyrimus, kurie patvirtino, kad aš tikrai laukiuosi. Tyrimas echoskopu taip pat parodė, kad laukiuosi. Tačiau gydytojai vos ne prievarta mane paguldė į ligoninę, nes esą įtaria, jog nėštumas ne vietoje ir būtina mane operuoti, atliekant laparoskopinę operaciją. Gavau pilną narkozę, mane pradėjo operuoti…Paskui į palatą atėję gydytojai pasakė: "Žinot, jūs vis dėlto esate nėščia, viskas gerai." Mane ištiko šokas, vadinasi, operacijos daryti nereikėjo", - pasakojo Rima. Dabar ji sakėsi labai išgyvenanti, ar patirta narkozė nepakenkė jos būsimo kūdikio sveikatai. "Kiek tokioms nereikalingoms operacijoms išmėtoma valstybės pinigų, kai iš anksto nenustatoma tiksli diagnozė, jau nekalbant apie žalingą tokio gydymo poveikį sveikatai", - piktinosi klaipėdietė.

Prireiks donoro širdies

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo įkurta Asmens sveikatos priežiūros komisija, kuri sulaukia nemažai skundų, tarp jų - ir iš netinkamai gydytų pacientų.

"Daugiausiai pacientai kreipiasi dėl papildomų mokėjimų, dėl nepakankamo paslaugų prieinamumo, dėl ilgų eilių pas specialistus, dėl informacijos stokos ar nebuvimo vienu ar kitu klausimu. Taip pat ir dėl sveikatos priežiūros kokybės problemų. Yra nemažai pacientų, kurie negauna, jų nuomone, siuntimų pas gydytojus specialistus konsultacijai, nors pageidauja gauti papildomą konsultaciją be šeimos gydytojo išvados dėl jų sveikatos būklės. Kelis kartus kreipėsi sergantys onkologinėmis ligomis pacientai, kurie yra priversti labai didelius pinigus - apie 10 000 litų per mėnesį - mokėti už būtinuosius vaistus, kurių nekompensuoja ligonių kasos" , - sakė šios komisijos pirmininkė Natalja Istomina.

Ji teigė, jog teko susidurti ir su tokiais atvejais, kai pacientas buvo gydomas ne nuo tos ligos ir siuntinėjamas nuo vieno gydytojo pas kitą. "Taip, tokių atvejų būna. Gerai, jeigu liga nesukelia didelės žalos sveikatai ir negresia pavojus gyvybei, bet, be abejo, gali būti, kad laiku nediagnozuotas susirgimas gali privesti prie negrįžtamų pokyčių ir labai liūdnų pasekmių. Būna labai retos ligos (dažnai genetiniai sutrikimai), bet būna ir kitų atvejų. Vienas iš neseniai nutikusių: jaunai pacientei nebuvo laiku diagnozuota aortos aneurizma, ji buvo gydoma nuo infekcinio susirgimo. Ir tai turėjo labai skaudžių pasekmių jos sveikatai: pacientė gyva, bet jai reikia donorinės širdies. Teko matyti ir vaikus, kuriems laiku nediagnozuoti raidos sutrikimai išprovokavo labai sunkių pasekmių. Taip pat negaliu nepaminėti atvejo, kai laiku nebuvo nustatyta meningokokinė infekcija, kuri baigiasi mirtimi. Be abejo, noriu pabrėžti, kad nė vienas gydytojas nepadaro klaidos sąmoningai, dažniausiai tai būna tiesiog medicininė klaida, kurios niekas tikrai nenorėjo, bet pacientui nuo to nėra lengviau. Kartais yra labai sudėtinga teisingai nustatyti diagnozę. Kitas atvejis - kai gydytojas dėl tam tikrų priežasčių neatsakingai žiūri į pacientą ir jo nusiskundimus", - sakė N. Istomina.

Kur kreiptis, jei "nugydė"

Ką daryti pacientui, kur kreiptis, jei jis nėra patenkintas gydymu, gydytojais? Pasak N. Istominos, pirmiausiai reikėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovybę, kurioje įvyko nelamingas įvykis. "Tačiau dažnai to gali nepakakti problemai išspręsti. Uostamiesčio gyventojai gali kreiptis į mūsų komisiją, taip pat galima - į įvairias institucijas priklausomai nuo skundo ar informacijos pobūdžio", - teigė savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisijos vadovė N. Istomina.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė teigė, kad pacientų teises gina Pacientų žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, įsigaliojęs užpernai. " Jei žmogus nepatenkintas gydymo įstaigos atsakymu, jis gali kreiptis į Pacientų teisių ir žalos atlyginimo komisiją, kuri kviečiasi nepriklausomus ekspertus, tikrina faktus. Jeigu ir tada paciento netenkina atsakymas, jis visada gali kreiptis į teismą", - sakė V. Augustinienė, vadovaujanti 26 pacientų organizacijas vienijančiai tarybai.