Tiesioginis ryšis tarp mokymosi ir gyvenimo trukmės
1949–1962 metais privalomas mokslas Švedijos bendrojo lavinimo mokyklose buvo pailgintas vieneriais metais. 1,2 mln. švedų vaikų pradėjo lankyti mokyklą septynerių metų amžiaus, tačiau pagal naująją programą ją lankė ne aštuonerius, bet devynerius metus. Naujoji mokymosi sistema buvo diegiama palaipsniui 900 municipalitetų ir palietė visus, gimusius 1943-1955 metais. Jie tapo ir studijos dalyviais, neįtrauktieji – kontroline grupe.
Iki 2007 metų buvo renkami duomenys apie studijos dalyvių sveikatą, mirtis, jų priežastis bei amžių. Visos mirtys, išskyrus 2-3 proc. emigravusiųjų, buvo registruojamos ir analizuojamos. Per tiriamąjį laikotarpį dėl įvairių priežasčių mirė daugiau nei 92 tūkst. studijos dalyvių.
Studija parodė, kad besimokančių pagal tuomet įdiegtą programą mirčių skaičius po 40 metų amžiaus yra mažesnis. Nustatytos įvairios mirčių priežastys, tačiau mažiau moterų mirė nuo išeminės širdies ligos, vyrų – nuo išorinių priežasčių, traumų. Dalyviai pasižymėjo ir geresniais sveikatos rodikliais: rečiau sirgo plaučių vėžiu ir kitomis vėžio formomis.
Tyrėjams buvo sudėtinga įrodyti, kad geresnė sveikata, o ir mirčių priežastys nėra personalinės ar susijusios su geresne socialine padėtimi, kurią lėmė galbūt tolesnės darbinės karjeros galimybės. Tačiau remiantis ilgamečių studijų duomenimis buvo patvirtintas faktas, kad tiesioginis ryšis tarp mokymosi trukmės ir gyvenimo trukmės yra.
Tyrėjai nurodė, kad mažesnio mirtingumo po 40 metų amžiaus priežastys nėra tiksliai žinomos. Tačiau jie mano, kad ilgiau besimokant ugdomas požiūris į save ir savo sveikatą. Jei jūsų gyvenimas yra šiek tiek geresnis, jūs labiau rūpinatės savimi. Jei jūs turite daugiau pajamų, lankstesnį darbą, labiau kontroliuojate laiką, mažiau vartojate tabako ir alkoholio.
Stanfordo universiteto (Kalifornija) medicinos profesorius M.Cullen, tyrinėjantis aplinkos ir socialinės sferos įtaką sveikatai, pripažįsta, kad studija pateikė neabejotinus įrodymus apie tai, kad pailgintas mokymasis mokykloje ir aukštesnis išsilavinimas turi esminės įtakos gyvenimo trukmei. Ilgiau studijuojantys jaunuoliai paprasčiau išmoksta informaciją, susijusią su sveikatinimo klausimais, lengviau ją pritaiko sau, efektyviau mąsto ir valdo savo gyvenimą.
Viskas tarpusavyje susiję
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja prof. dr. Elvyra Acienė, nors pabrėžė neturinti jokių mokslinių įrodymų, bet iš gyvenimo praktikos pastebėjusi, kad žmonės, kurie dirba intelektualų darbą, tikrai ilgiau gyvena ir ilgiau išlaiko savo protines savybes. Tai rodo gražūs universiteto mokslininkų, kurie aktyviai dirba intelektualų darbą ir perkopę 70 metų, pavyzdžiai.
Profesorės nuomone, pagyvenusiųjų žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo sveiko gyvenimo būdo, genetikos, motyvacijos, sėkmingai susiklosčiusios gyvenimo karjeros, o nelaimės, stresai, įtampos žmones neretai palaužia.
Klaipėdos universiteto docentas dr. Faustas Stepukonis, nuo 2003 metų vadovaujantis bendram su islandais ir švedais projektui „80+“, kurio metu kas penkerius metus tiriama žmonių, sulaukusių per 80 metų, sveikata, „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, jog dažniausiai sulaukę šio amžiaus žmonės yra geriau materialiai apsirūpinę, geresnės sveikatos, o tai susiję ir su jų geresniu išsimokslinimu.
„Išsilavinęs žmogus daugiau pasiekia, jis rečiau serga Alzheimerio liga, ilgiau išlieka savarankiškesnis“, – savo nuomonę išsakė jis.
Šaltinis
Anton Lager, Centre of Health Equity Studies, Stockholm University, Sweden; Mark Cullen, professor, medicine, Stanford University, Palo Alto, Calif.; May 14-18, 2012, Proceedings of the National Academy of Sciences.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą