Nuo birželio mėnesio šiam Infekcinių ligų departamentui vadovauja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė, kuri yra ir Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja.
Kada daugiau sulaukiate pacientų: vasarą ar žiemą?
Infekcinių ligų departamento skyriai dirba be jokių pertraukų kasdien visą parą - pacientų srautas nenutrūksta nei dieną, nei naktį. Infekcinėmis ligomis sergantys pacientai yra įvairaus amžiaus - nuo mažučių kūdikių iki senelių. Gal kiek daugiau sergančiųjų virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ar gripu yra žiemą, tačiau pacientų gausu ir vasarą.
Šiltuoju metų laiku į pajūrį ilsėtis atvyksta daug žmonių, vyksta įvairios didelės šventės - po jų visada sulaukiame daugiau pacientų. Susergama "nešvarių rankų" ligomis, apsinuodijama maistu. Sulaukiame sunegalavusių pacientų ir iš kruizinių laivų, užsukančių į Klaipėdą.
Kita grupė pacientų - keliautojai, jūrininkai - parveža įvairių egzotinių ligų, tokių kaip maliarija ar net Dengės karštligė, kurią nustatėme birželio mėnesį pacientui, grįžusiam iš tolimų kraštų. Turizmas plečiasi, mūsų žmonės vis dažniau lankosi egzotiškose šalyse, tad ir ligų parsiveža pačių įvairiausių, todėl gydytojams kartais tenka gerai pasukti galvą diagnozuojant šias dar neregėtas ligas.
Kokios gydymo paslaugos teikiamos pacientams Infekcinių ligų departamento skyriuose?
Stengiamės teikti šiuolaikiškas gydymo paslaugas, kad kuo patogiau jaustųsi mūsų pacientai ir būtų pasiekiama kuo geresnių gydymo rezultatų. Departamente veikia ne tik stacionaro skyriai, kai žmogus paguldomas į ligoninę, bet ir dienos centras Odos ligų poskyryje, kuriame iš namų atėję žmonės gauna gydymo paslaugas, pavyzdžiui, fototerapiją.
Dar teikiame stebėjimo paslaugą - sunegalavęs pacientas ne iškart guldomas į ligoninę, stebimas kelias valandas, o po to sprendžiama, ar guldyti jį į ligoninę, ar galima gydyti ambulatoriškai. Pacientai patenkinti šia paslauga, nes nereikia atsisakyti įprasto gyvenimo ritmo, galima gydytis namuose.
Aišku, yra pacientų, kurie veržte veržiasi į ligoninę, tai dažniausiai vieniši, vyresnio amžiaus, socialiai pažeidžiami žmonės. Stengiamės, kad pacientai ligoninėje jaustųsi patogiai, todėl yra sudarytos geros gydymosi ir slaugos sąlygos. Štai Infekcinių ligų skyriuje Nr. 1, kuriame gydomi vaikai, mamos gali būti kartu su savo vaikais, joms skiriama lova ir maitinimas.
Svarbu tai, kad mūsų pacientai, patekę į daugiaprofilinę Klaipėdos universitetinę ligoninę, labai greitai sužino ligos diagnozę ir gauna gydymą, nes ligoninėje yra puiki Klinikinės diagnostikos laboratorija bei įvairiausių specialybių gydytojai konsultantai. Pavyzdžiui, esant neaiškiai odos ligai, imamos biopsijos, galima atlikti histologinius tyrimus Patologijos skyriuje, taip pat laboratorijoje atlikti alergologinius tyrimus ar nustatyti, kokiems antibiotikams yra jautrus ligos sukėlėjas.
Visuomenę gąsdina tokios ligos kaip meningokokinė infekcija ar tuberkuliozė, kurios yra mirtinai pavojingos. Ar pastaruoju metu tenka susidurti su tokiomis ligomis sergančiais žmonėmis?
Taip, tenka. Pacientai, sergantys meningokokine infekcija - bakterijų sukeltu meningitu - iškart guldomi į Reanimacijos skyrių, nes tai pavojinga gyvybei liga.
Kadangi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamentas yra vienintelis toks visam regione, mums ir siunčiami patys sunkiausi ligoniai, nes žmonės, sergantys lengvesnėmis infekcinių ligų formomis, gydomi ambulatoriškai. Dažnai teikiame konsultacijas rajonuose dirbantiems gydytojams.
Mūsų ligoninėje taip pat teikiamos ambulatorinės paslaugos, pacientus konsultuoja gydytojai infektologai.
Viena iš sunkiausių ligų - tai tuberkuliozė. Šia liga sergantis žmogus dažnai turi ne vieną gretutinę ligą: yra infekuotas ŽIV, sergantis pneumonija, įvairių organų nepakankamumu ir kt.
Deja, tokių žmonių šansai išgyventi yra labai menki, nes organizmas yra labai nualintas ligų. ŽIV infekuotų pacientų sulaukiame vos ne kasdien.
Vadovaujate Odos ir venerinių ligų poskyriui. Kokiomis odos ligomis sergantys žmonės atvyksta į ligoninę?
Gydome labai įvairias ligos - nuo alerginių dermatitų, psoriazės, atopinio dermatito iki onkodermatologinių susirgimų. Odos ligų daugėja, todėl auga gydymo paslaugų poreikis.
Sergamumą odos ligomis iš dalies veikia ir sezoniškumas - vasarą padaugėja saulės dermatozių ir saulės alergijų atvejų, alergijų dėl augalų žydėjimo, rudenį, atvėsus orams, vaikai ima sirguliuoti atopiniu dermatitu, paūmėja žvynelinė suaugusiesiems.
Liūdna, bet sparčiai daugėja odos ikivėžinių ir vėžinių susirgimų. Pavyzdžiui, dažnai nustatome ikivėžinį susirgimą - aktininę keratozę.
Ar įtakos odos vėžiui plisti turi pomėgis kaitintis saulėje? Pliažuose dažnai tenka matyti labai smarkiai, vos ne iki juodumo įdegusias moteris, jaunas ir vyresnes. Ar jos nerizikuoja savo sveikata?
Dažnai tenka matyti dar jaunas moteris, kurių oda jau yra su fotosenėjimo požymiais, šlakuota, suglebusi. Fotosenėjimas - tai priešlaikinis odos senėjimas, kurį sukelia kenksmingas saulės spindulių poveikis. Ir po to seka onkodermatologinės ligos. Toms, kurios be atodairos kepinasi saulėje, prognozuoju ne ką kitą, o odos vėžį.
Mūsų oda nepamiršta skaudžių nudegimų, joje kaupiasi ultravioletiniai spinduliai. Kaip tik dabar "išlenda" onkologinės odos ligos tiems pacientams, dažniausiai moterims, kurie prieš keletą dešimtmečių labai mėgo degintis ir nesisaugojo nei apsauginiais kremais, nei skėčiais, nes niekas anuomet negalvojo, kad saulė gali būti tokia kenksminga, jei jos spindulių bus per daug.
Vieni deginasi, nes rudas odos atspalvis esą madingas, kiti taip kaupia vitamino D atsargas. Ar verta dėl to rizikuoti savo sveikata?
Tikrai neverta. Visi nori būti gražūs šiandien, o apie rytojų negalvoja. O susimąstyti vertėtų. Nereikėtų piktnaudžiauti nei saulės spinduliais, nei soliariumais.
Patarčiau nuo saulės pertekliaus labai saugoti vaikus, neužmirškime uždėti kepurėlių, užvilkti marškinėlių. Vitamino D visiems metams prisikaupti neįmanoma, organizmas jo pasiima tik tiek, kiek reikia vienai dienai. Ar trūksta vitamino D, galima sužinoti pasidarius kraujo tyrimą. Ir, jei reikia, vartoti jo papildą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą