Informacija apie užkratą - kraujo lašelyje

Informacija apie užkratą - kraujo lašelyje

Šiuolaikinė diagnostika

Hepatitai B ir C, ŽIV, tuberkuliozė - šios šiuolaikinės visuomenės rykštės skaudžiai kerta tiems, kuriems diagnozė nustatoma per vėlai. Tačiau net šeimos gydytojai nelinkę skubintis pacientą nusiųsti išsitirti kraujo, nors kraujo laše - okeanas informacijos.


Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis sako, jog net tokie simptomai, kaip silpnumas, bloga savijauta, nemiga, nuovargis, turėtų paskatinti gydytoją įtarti, jog pacientas galbūt serga hepatitu C. Tuomet ištyrus kraują ir nustačius diagnozę būtų galima žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir net jį pailginti. Tačiau šiuos simptomus gydytojai dažniausiai "nurašo" nuovargiui ar nervams, o pats pacientas siuntimo į laboratoriją neprašo - pasitiki medikais.


Apie infekcinių ligų grėsmę, ankstyvosios diagnostikos svarbą praėjusią savaitę svečias iš Kauno kalbėjo Pasaulinei mirusiųjų nuo AIDS dienai paminėti skirtoje medicininių tyrimų laboratorijos "Antėja" organizuotoje konferencijoje.


"Iš kraujo tiek daug galima sužinoti, tiek daug ligų diagnozuoti. Reikia tik šeimos gydytojo ar net paties paciento noro", - sakė laboratorijos gydytojas Danas Bortkevičius, ragindamas nepamiršti šių patikimų diagnostikos būdų. O jos galimybės vis plečiasi.


Klastingasis hepatitas


Itin klastingomis ligomis vis dar laikomi virusiniai kepenų uždegimai - hepatitai C ir B.


Nediagnozuotas hepatitas C užsislėpęs būna labai ilgai, net apie 10-15 metų, ir žmogus gyvena nežinodamas, jog yra užsikrėtęs. O kai liga diagnozuojama, jau gali būti išsivysčiusi kepenų cirozė ar net vėžys.


"Hepatitu C dažnai suserga jauni žmonės, jų gyvenimo kokybė blogėja, o gydymas labai brangus. Valstybei tai kainuoja 50-60 tūkst. litų. Anksti diagnozavus ligą žmogus būtų dispanserizuojamas, sekamas, o jai pradėjus progresuoti - gydomas. Kuo anksčiau pradėsi gydymą - tuo mažiau problemų bus ateityje, nes prislopinus virusus žmogus gali normaliai gyventi", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Laiškonis.








Image removed.
Baigiasi laikai, kai tuberkuliozė diagnozuojama vien senais tyrimo būdais - rentgenologiniais, mikrobiologiniais, - sakė naują tyrimo būdą pristačiusi gydytoja I. Daubarienė
Problema Lietuvoje išlieka ir hepatitas B, kol patys medikai nesiskiepija nuo šios ligos ir nerekomenduoja to daryti savo pacientams, - pasakojo pokalbininkas.

O skiepyti rekomenduotina, nes ši ne tik per kraują, bet ir lytiniu būdu plintanti liga pavojinga jaunimui, dažnai keičiančiam partnerius. Užsikrečiama ir atliekant manikiūrą, pedikiūrą, tatuiruotes.


Aktuali ir ŽIV diagnostikos problema, tuolab klaipėdiečiams, nes trečdalis visų sergančių ŽIV gyvena uostamiestyje, - sako A. Laiškonis. Tikėtina, kad jų yra daug daugiau nei užregistruota.


"Pavojų kelia ir užsikrėtusieji, išėję iš kalėjimo. Neturime jų sekimo sistemos, o šie žmonės ieško užuovėjos, moters, ir platina infekciją", - sakė pokalbininkas.


Nepakantumas sergantiesiems užkrečiamomis ligomis, vis dar gajus Lietuvoje, net ir tarp medikų, verčia ligonius slėpti savo ligą. O tai sudaro geras sąlygas ligai plisti. Profesorius sakė žinąs tik vieną atvejį, kai moteris kosmetikos kabinete pasisakė, jog serga hepatitu C.


Paprasta ir greita


Baigiasi laikai, kai tuberkuliozė diagnozuojama vien senais tyrimo būdais - rentgenologiniais, mikrobiologiniais, kuriems - daugiau kaip 100 metų ir kurie ligą gali aptikti tik jai pažengus toli į priekį.


Konferencijoje pristatytas naujas - imunologinis - kraujo tyrimas, padedąs tuberkuliozę aptikti pačioje jos pradžioje.


Lietuvoje tai naujas metodas, o pasaulyje naudojamas apie 10 metų. Kol kas iš viso esą atlikta per 210 tūkst. tyrimų, - "Vakarų ekspresui" sakė UAB "Oriola Vilnius" gydytoja Ilona Daubarienė.


Kaip šis tyrimas atliekamas? "Veninis žmogaus kraujas supilamas į mėgintuvėlius, kurie padengti antigenais. Jei žmogus turi šią infekciją, sukeliamas imuninis atsakas, kuris tam tikru metodu išmatuojamas ir gaunamas atsakymas: yra infekcija ar nėra", - paaiškino gydytoja.


Šis tyrimas geras tuo, kad pajutęs pirmuosius negalavimus žmogus gali sužinoti, ar tai tuberkuliozė, ar reikia ieškoti kitų priežasčių. O ir atsakymą jis gali sužinoti jau kitą dieną.


Gydytojo D. Bortkevičiaus manymu, rizikos grupių žmonėms - gydytojams, mokytojams, darželių auklėtojams - imunologiniai kraujo tyrimai dėl tuberkuliozės turėtų būti privalomi, tuolab kad vienas sergantis žmogus per metus gali užkrėsti 150 sveikų.


Ypač pavojingas - dėl greito progresavimo - yra ŽIV ir tuberkuliozės derinys. Sergantiems viena iš šių ligų būtina pasidaryti išsamius tyrimus ir dėl kitos ligos.


Genovaitė PRIVEDIENĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder