Intervencinė radiologija: šiuolaikinės galimybės

Intervencinė radiologija: šiuolaikinės galimybės

Klaipėdos universitetinės ligoninės Diagnostikos departamento Intervencinės radiologijos skyrius vienintelis Vakarų Lietuvoje sistemiškai atlieka diagnostines ir gydomąsias kraujagyslines bei nekraujagyslines intervencijas.

Šiuolaikinė intervencinė radiologija yra idealus pavyzdys, kaip medicinos technologijų pažanga keičia klinikinės praktikos diagnostines ir gydymo galimybes. Šiemet ligoninėje planuojama atlikti apie 1000 intervencinės radiologijos procedūrų, ir jų poreikis kasmet auga. "Gydytojai radiologai daug išmano, daug padaro, bet lieka šešėlyje. Turime išmanyti per 4000 ligų, įvaldyti naujausias technologijas. Labai mylime savo darbą, esame pasirengę viską padaryti dėl pacientų gydymo ir džiaugiamės, kad mūsų ligoninėje tam sudarytos puikios sąlygos ", - sakė gydytojas radiologas, Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimkaitis. Skyriaus komandoje - aukštos kvalifikacijos gydytojai radiologai Artūras Čiuvašovas, Mindaugas Lesutis, kraujagyslių chirurgas medicinos mokslų daktaras Gintaras Žukauskas, grupė patyrusių radiologijos technologų.

Kraujagyslinės intervencijos paprastai atliekamos "Siemens" angiografu specializuotoje operacinėje Radiologijos klinikoje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vienintelėje Lietuvoje, esant poreikiui intraoperacinės angiografijos atliekamos ir centrinėse operacinėse neurochirurginių ar kraujagyslinių operacijų metu. Nekraujagyslinės intervencijos paprastai atliekamos su "Siemens" 64 sluoksnių kompiuterinio tomografu, kartais - su echoskopu, turinčiu erdvinę 3D navigaciją.

Kraujagyslinės intervencijos

Kraujagyslinės (endovaskulinės) intervencijos plačiai naudojamos diagnozuojant ir gydant įvairius susirgimus. Angiografija (AG) - tai kontrastinis diagnostinis kraujagyslių tyrimas, kuomet kontrastinė medžiaga suleidžiama į kraujagysles. Panašūs tyrimai - kompiuterinės tomografijos AG (KTA) bei magnetinio rezonanso AG (MRA). Gydomosios endovaskulinės intervencijos apima daugelį sričių. "Endovaskulinė embolizacija - kraujavimo stabdymas - atliekama po traumų, gimdymo, navikų griuvimo, žarnyno kraujavimo. Pavyzdžiui, reikia skubiai suteikti pagalbą asmeniui, ištiktam politraumos po avarijos. Daug lūžių, kraujo, reikia skubiai surasti kraujavimo šaltinį. Atlikus angiografiją, paaiškėja, jog pažeista kraujagyslė, esanti kaulo lūžio vietoje. Skubiai atliekama embolizacija, kraujavimas sustabdomas ir paciento būklė stabilizuojasi. Toliau gydyti imasi chirurgai, traumatologai", - pasakojo A. Šimkaitis.

Panašiai intervenciniai radiologai talkina chirurgams ir prieš piktybinių navikų operacijas - kraujagyslių embolizacija iš esmės sumažina operacijos trukmę, apimtis, kraujavimą. Taip pat atliekamos endovaskulinės aneurizmos, malformacijos (galvos smegenų ar bet kurios kitos kūno arterijos) embolizacija spiralėmis, specialiais stentais ar specialiais klijais. Pavyzdžiui, vienai pacientei, kurios galvoje buvo susiformavęs pavojingas kraujagyslių raizginys, intervenciniai radiologai atliko kelias valandas trukusią procedūrą, kuomet pro šlaunies arteriją, aortą labai plonu kateteriu buvo pasiektas darinys galvoje, suleisti specialūs klijai, kurie pasklidę užklijavo kraujagysles ir darinys liko be kraujotakos. Nors nepageidaujamas darinys ir liko galvos smegenyse, tačiau nebeliko grėsmės, kad jis kada nors kraujuos.

KOMANDA. Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimkaitis (kairėje) ir intervencinis radiologas Mindaugas Lesutis aptaria kraujagyslių embolizacijos procedūras.

Endovaskuliniu būdu gydant arteriovenines malformacijas nereikia atviros galvos operacijos - žymiai mažesnis paciento traumavimas, nepalyginti mažesnė komplikacijų rizika, greičiau išrašoma į namus - po 1-2 dienų, ir nereikia jokios reabilitacijos. Kraujagyslių susiaurėjimų praplėtimas, stento implantavimas - angioplastika, stentavimas - taikomi gydant miego, stuburo slankstelių, kojų ir kitų kūno vietų arterijas.

"Skamba gal kaip iš fantastikos srities, bet mes padedame "atauginti" naviko pažeistas kepenis. Nustačius tam tikrą kepenų vėžio formą, atliekama kepenų vartų venos embolizacija naviko apimtoje skiltyje, siekiant per tam tikrą laiką sukelti likusios sveikos skilties padidėjimą. Ši intervencija yra kaip tiltas tarp neoperabilaus naviko (dėl per mažos liksiančios kepenų dalies) ir visikai pašalinamo naviko. Lieka padidėjusi, visą kepenų darbą perimanti skiltis",- apie gydomąją procedūrą pasakojo Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas. Taip pat radiologai atlieka dar vieną "stebuklingą" procedūrą - jie gali pašalinti krešulį ir (ar) leisti krešulį tirpdantį trombolitiką tiesiai į insulto ištiktą sritį platesniame (iki 6 val.) "gydymo lange".

Nekraujagyslinės intervencijos

Intervencines nevaskulines procedūras radiologijoje sudaro biopsijos, drenažai, žymeklių įvedimai, abliacijos bei neurolizės. Pasak intervencinio radiologo Artūro Čiuvašovo, šių perkutaninių procedūrų kontrolės metodai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra rentgenoskopija, ultragarsas (UG), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT).


"Visa tai leidžia aiškiai ir tiksliai vertinti giliai esančias žmogaus audinių struktūras. KUL plačiai atliekamos perkutaninės biopsijos kontroliuojant ultragarsu. Kepenų, kasos, inkstų, prostatos biopsijas atlieka gydytojai chirurgai, urologai. Kontroliuojant ultragarsu atliekamos kepenų darinių radiodažnuminės abliacijos. Taip pat atliekamos aspiracinės plaučių darinių biopsijos kontroliujant komopiuteriniu tomografu ", - pasakojo A. Čiuvašovas.

Ligoninėje įkūrus Intervencinės radiologijos skyrių, nuo 2009 metų pradžios atliekamos nevaskulinės perkutaninės procedūros kontroliujant KT.

Visos procedūros atliktos kontroliuojant ,,Siemens" firmos 64 pjūvių KT aparatu "Somatom Sensation arba ,,Philips" 16 pjūvių aparatu "Brilliance 16".

"Daugelio ligų atveju labai svarbi ankstyva histopatologinė diagnostika, leidžianti kuo anksčiau teisingai pasirinkti gydymo taktiką. Pastaruoju metu diagnostines operacijas vis dažniau pakeičia minimaliai pacientą žalojančios intervencijos - perkutaninės biopsijos. Tai minimaliai invazyvi procedūra, atliekama esant vietinei nejautrai. Šios procedūros traumuojantis poveikis, komplikacijų dažnis ir sunkumas, personalo ir medžiagų sąnaudos yra žymiai mažesni lyginant su atviromis ar videoskopinėmis operacijomis.Biopsijos yra aspiracinės, kuomet paimama tiriamos medžiagos citologiniam ištyrimui, ir stulpelinės biopsijos, kuomet paimamas audinio stulpelis histologiniam, imunohistocheminiam ištyrimui. Perkutaninės stulpelinės biopsijos tikslumas siekia 75-98 proc. ir priklauso nuo tiriamos srities, pasirenkamų instrumentų, paimamų mėginių skaičiaus, patologų patirties", - kalbėjo A. Čiuvašovas.

Kaip atliekamas, pavyzdžiui, kaulo biopsijos paėmimas kontroliuojant kompiuteriniu tomografu? "Priklausomai nuo darinio lokalizacijos ir dydžio, tiriamos srities pasirenkama 14-20G biopsinė adata su ar be pravediklio ir automatine šaudykle (minkštiesiems audiniams). Kaulų biopsijai naudojama 11G biopsinė sistema Trap-Lok. Skenuojant su tinkleliu, nustatomas adatos įvedimo taškas. Biopsinės adatos eiga, pažingsniui kontroliuojama kompiuteriniu tomografu. Procedūros metu imami 1-3 mėginiai. Po procedūros atliekamas kontrolinis skenavimas galimoms komplikacijoms įvertinti. Plaučių biopsijų atveju 2 val. po procedūros atliekama apžvalginė rentgenograma",- diagnostinės intervencijos eigą aptarė A. Čiuvašovas.

NAUDA. Intervencinis radiologas Artūras Čiuvašovas: "Minimaliai invazyvios procedūros suteikia galimybę su radiologų pagalba įvertinti pakitimų histologiją papildant tradicinę spindulinę diagnostiką bei atlikti gydomąsias procedūras."

Dar viena nevaskulinių procedūrų dalis - priešoperacinis specialių žymeklių įvedimas į planuojamą pašalinti darinį. "Toks žymeklis operacijos metu padeda lokalizuoti darinį bei jį fiksuoja. Dėl to gerokai sutrumpėja operacijos laikas, mažiau žalojami aplinkiniai audiniai. Procedūra įprasta ir plačiai naudojama krūtų chirurgijoje, tačiau tik neseniai pradėta taikyti torakalinėje chirurgijoje", - metodo pranašumus vardijo gydytojas intervencinis radiologas. Anot jo, minimaliai invazyvios procedūros suteikia galimybę su radiologų pagalba įvertinti pakitimų histologiją papildant tradicinę spindulinę diagnostiką bei atlikti gydomąsias procedūras. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje intervencinė radiologija yra palyginti nauja, tačiau sparčiai plėtojama sritis, užimanti deramą vietą diagnostikos ir gydymo plane. Šių procedūrų poreikis nuolat auga. Pavyzdžiui, 2006 metais buvo atliktos tik 35 intervencinės radiologijos procedūros, 2011 - aisiais - jau net 846, o 2012 m. planuojama jų atlikti iki 1000.

Ligoninėje - komandinis darbas

"Visi sprendimai dėl intervencinės radiologijos priimami kolegialiai, apsvarsčius visas diagnostines ir gydymo galimybes kiekvieno konkretaus paciento susirgimo atveju. Ypač produktyviai bendradarbiaujame su gydytojais onkologais, gydytojais chirurgais bei neurochirurgais. Kiekvieną savaitę dalyvaujame ligoninės multidisciplininės komandos, kurią sudaro įvairių specialybių gydytojai, darbe, kuomet tariamasi kokią geriausia gydymo taktika tiktų vienam ar kitam pacientui", - sakė A. Šimkaitis.

Intervenciniai radiologai yra ne tik kitų specialybių gydytojų pagalbininkai, talkinantys diagnozuojant ligas. "Kai kuriais atvejais minimaliai invazyvi intervencinės radiologijos procedūra yra labiau priimtinesnė pagal paciento būklę negu atvira chirurginė operacija. O kartais nėra kito kelio, kaip tik atlikti tokią gydomąją procedūrą, nes nėra alternatyvios chirurginės operacijos.

Gydomosios intervencinės radiologijos procedūros - tai taip pat ir kokybinis tolesnių operacijų palengvinimas, sumažinant jų trukmę bei apimtis", - teigė A. Šimkaitis. Intervenciniai radiologai, radiologijos specialistai pacientui padeda suformuoti pirmąjį įspūdį apie ligoninę, nes būtent į jų rankas pirmiausia patenka skubiai hospitalizuoti ligoniai. "Mūsų pacientai dažnai klausinėja: "kada darysite operaciją", "ar skaudės", "kas man bus", po procedūros dažniausias klausimas - "Ar jau viskas?" Pacientai džiaugiasi ir ne kartą mums dėkoja už tai, kad procedūros yra lengvai pakeliamos, labai informatyvios, ir kartais tiesiog nepamainomos gydant žmogų. Prisimenu garbaus amžiaus pacientę, kuriai, atlikus krūtinės ląstos biopsiją, paaiškėjo, kad ji vėžiu neserga, o moteris jau rengėsi mirti.

Kiek buvo džiaugsmo, kuomet paaiškėjo, jog vietoj naviko yra svetimkūnis, likęs po kažkada darytos operacijos. Kita vertus, diagnozuodami ligas mes pastebime labai daug uždelstų ligų atvejų. Tad siūlyčiau žmonėms nieko nelaukti, skubėti kuo greičiau pas medikus, nes kuo anksčiau ateisite - tuos bus galima greičiau ir ligą įveikti. O tą padaryti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra visos galimybės - nuo tikslios diagnostikos iki šiuolaikinių gydymo metodų", - akcentavo Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas A. Šimkaitis.

 

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder