Iš vyrų nelaimės pelnosi farmacininkai

Sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje yra didžiulis - nuo 2004 m. prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Prostatos vėžio protrūkis mūsų šalyje buvo stebimas 2007-aisiais, tais metais buvo viršyti diagnostikos rekordai.

Neretai teigiama, kad tokia sergamumo didėjimo priežastis - geresnė ligos diagnostika, mat nuo 2006-ųjų Lietuvoje pradėta vykdyti Priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, kurios metu visiems vyrams nuo 50 iki 75 metų, taip pat nuo 45 metų asmenims, kurių tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kartą per dvejus metus nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) testas. Jei PSA būna padidėjęs - vyras siunčiamas atlikti biopsijos ir yra tiriamas toliau.

Didžioji katastrofa

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas med. dr. Romualdas Gurevičius su teiginiais, kad sergamumo rodikliai didėja dėl PSA taikymo sveikai populiacijai, absoliučiai nesutinka, nes PSA testas vėžio nerodo. Dar daugiau - jis įsitikinęs, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriami milijonai panaudojami neracionaliai.

„Pradėkime tuo to, kokiu tikslu PSA testas buvo sukurtas, - sako R.Gurevičius. - Apie 1970-uosius jį pasiūlė garsus JAV profesorius Richardas Ablinas. Dabar jis jau už galvos susiėmęs, mat jo pasiūlytas testas taikomas visiškai ne ten ir ne taip, kokia buvo jo paskirtis“.

R.Ablinas pasiūlė taikyti PSA testą, jei kreipiasi žmogus, turintis nusiskundimų, leidžiančių įtarti esant kokių nors prostatos pakitimų. Tokiais atvejais PSA testas, digitalinis, ultragarsinis ištyrimas padeda nustatyti diagnozę. Mokslininkas testą taip pat siūlė naudoti prostatos vėžio gydymui stebėti - jau po gydymo tam tikrais laiko tarpais atliekamas PSA testas parodo, ar liga neatsinaujina.

Kaip rašė užsienio spauda, R.Ablinas labiausiai pasipiktino tuo, kad jo sukurtu testu pradėjo naudotis farmacijos kompanijos, gaminančios PSA testui reikalingus reagentus - PSA testas buvo pradėtas taikyti vykdant patikras, atrankas. Atranka - tai tyrimai, atliekami iš pažiūros sveikiems žmonėms. Kitaip sakant, tai prostatos vėžio atvejų ieškojimas žmonių, kurie neturi šios ligos simptomų, populiacijoje. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, o naudingiausia - farmacininkams.

Testai vėžio neparodo

„Aš noriu pasakyti aiškiai: PSA testas negali diagnozuoti prostatos vėžio. PSA gali būti padidėjęs dėl įvairių infekcijų, dėl kitų vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno, vartojimo, gerybinės prostatos adenomos, kuri išsivysto vos ne kiekvienam vyrui, sulaukusiam 50 ar 60 metų. Anot R.Ablino, tikėtis diagnozuoti prostatos vėžį vadovaujantis vien PSA testo rezultatais - tas pats, kas mesti monetą“, - sako R.Gurevičius.

Jo teigimu, Kanados mokslininkai apskaičiavo, kad, atlikus testą šimtui vyrų, vyresnių nei 50 metų, 90 iš jų PSA būna normalus. Padidėjęs PSA aptinkamas maždaug penkiems žmonėms iš to šimto. Iš tų penkių žmonių prostatos vėžio diagnozė patvirtinama maždaug trims. Dar maždaug du žmonės iš minėto 100 metams bėgant suserga prostatos vėžiu, nors PSA testas buvo normalus. Tačiau pagal Ankstyvos diagnostikos programą sumokėti valstybė turi už viso 100 žmonių testavimą.

Kita problema - tiems, kuriems PSA padidėjęs, valstybės lėšomis daromos biopsijos. Kitaip sakant, padarius penkias biopsijas tik maždaug trim žmonėms jos būna teigiamos. Vadinasi, labai daug biopsijų daroma visiškai be reikalo.

Dar vienas klausimas, pasak R.Gurevičiaus, tas, kad prostatos vėžys labai skiriasi nuo kitų vėžių - dažnai būna latentinės formos ir tik dėl kokios nors kitos priežasties vyrui mirus aptinkamas ir „miegantis“ prostatos vėžys. PSA testas nerodo naviko agresyvumo, o atlikus biopsiją jį galima įvertinti tik iš dalies pagal ląstelių diferenciacijos laipsnį. Problema ta, kad dar nėra sukurta pigaus ir laisvai prieinamo testo, kuris atskleistų, su kuriuo prostatos vėžiu kovą reikėtų pradėti nedelsiant, o kurį reikia tik stebėti, nes agresyviai gydant galima net pakenkti.

„Kitaip sakant, problemos seka viena po kitos: per dažno diagnozavimo, vėliau - per didelio gydimo, kai žmogus radikaliai agresyviai gydomas, nors to visiškai nereikia, - teigia R.Gurevičius. - Koks to per didelio gydymo mastas Lietuvoje - niekas nežino“.

Pinigai naudojami neefektyviai

Daktaro manymu, PSA testas neturėtų būti atliekamas visiems, kas tiesiog sulaukė tam tikro amžiaus. Jis turėtų būti taikomas, kaip jo autorius ir rekomendavo, kai žmogaus nusiskundimai leidžia įtarti prostatos pakitimus, taip pat prostatos vėžio gydymui stebėti. Jokie, net turtingi kraštai, anot gydytojo, to nedaro. Jei nori išsitirti - gali tai padaryti, bet už testą susimokėk pats. Kitas reikalas, jei pasireiškia ligą leidžiantys įtarti simptomai.

PSDF lėšos (mln. litų), skirtos priešinės liaukos vėžio prevencinei programai vykdyti

2006 m. - 4,7
2007 m. - 7,6
2008 m. - 8,3
2009 m. - 7,6
2010 m. - 8,6
2011 m. - 6,2
2012 m. - 6,7

Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Albertas ULYS, VU Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio vyr. ordinatorius:

Įrodyta, kad kuo daugiau laiko praeina nuo prostatos vėžio patikros įdiegimo pradžios, tuo yra geresni rezultatai. Pastaraisiais metais Lietuvoje kur kas daugiau nustatoma I ir II stadijos vėžio - tai tie atvejai, kai įmanoma sėkmingai įveikti ligą.

Šiemet Europos urologų asociacijos rekomendacijose nurodoma, kad pirmą kartą atlikti PSA tyrimą būtina sulaukus 40 metų.

Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas:

Teorijos, kad patikros programa nenaudinga, - aburdiškos. Pirmiausia todėl, kad vykdant šią programą įvyko esminis lūžis diagnozuojant ankstyvų stadijų prostatos vėžį. Pripažįstu - programa vykdoma nevisiškai gerai, nes ne visos skiriamos lėšos panaudojamos. Tad gal tuo ir reikėtų pasidomėti: kodėl medikai nevykdo sveikatos apsaugos ministro įsakymo, kuris yra Lietuvos Respublikos teisės aktas ir vykdyti privalomas? Juk jis patvirtintas ne šiaip sau, o siekiant išgelbėti vyrų gyvybes.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"