Mityba - vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Šiuo metu neabejojama, kad pilnavertė mityba lemia fizinį ir protinį vystymąsi, darbingumą ir ilgaamžystę. Kuo įvairesnį maistą valgys žmogus, tuo labiau bus patenkinami organizmo būtinų maistinių medžiagų poreikiai.
Pasaulinė problema
Sveikos ir teisingos mitybos principai bei taisyklės nurodo, kad su maistu būtina gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mikroelementų. Mikroelementų trūkumo pasekmės gali iš karto ir nepasireikšti. Tipiškas mikroelementų nepakankamumo pavyzdys - jodo deficitas.
Jodo nepakankamumas - plačiausiai pasaulyje paplitusi ir lengviausiai pašalinama žmonių psichikos pažeidimų priežastis. Tai tarsi "nebylioji epidemija", o išryškėję fiziniai ir protiniai sutrikimai yra tik ledkalnio viršūnė.
Šiuo metu daugiau nei 120 valstybių pripažino, kad jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema, stabdanti tiek socialinį, tiek ekonominį šalies gyvenimą. Remiantis oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 29 proc. pasaulio gyventojų, t.y. 1572 milijonai žmonių nuolat kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų. Tai vadinamoji rizikos grupė, gyvenanti jodo deficito aplinkoje, iš jų 655 milijonai žmonių, o tarp jų 11 proc. visų Europos gyventojų turi skydliaukės padidėjimą - strumą.
Jodo trūkumo problema yra opi ir Lietuvoje. Sveikatos programoje, patvirtintoje LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833, numatyta likviduoti jodo trūkumą maiste. Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas nuo 1999 metų tęsia skydliaukės ligų, susijusių su jodo apykaitos sutrikimais, paplitimo mažinimo programą ir siekia likviduoti jodo trūkumą maiste.
Epidemiologiniai tyrimai
Lietuvos gyventojų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kas ketvirtas suaugęs gyventojas turi skydliaukės pakitimų, daugiau nei 40 proc. 8-10 metų vaikų organizme trūksta jodo. Jodo, kaip mikroelemento, reikšmė buvo žinoma jau labai seniai, prieš 1000 m. iki tol, kol buvo atrastas šis elementas. Jau Hipokratas nurodo jūros kopūstų reikšmę žmonių mitybai.
Prieš 500 m. Kinijos ir Japonijos gyventojams buvo įsakyta privaloma tvarka vartoti jūros kopūstus, siekiant išsaugoti sveikatą. Reikia pabrėžti, kad tai nebuvo siejama tik su strumos gydymu. Kadangi jūros kopūstuose daug biologiškai aktyvių medžiagų, jie sėkmingai naudojami ir aterosklerozei, skorbutui gydyti.
Taigi vaistas nuo ligos jau buvo, tačiau tik 1850 m. prancūzas Šatenas susiejo jodo, kaip mikroelemento, stygių su skydliaukės pakitimais.
Rimti sveikatos sutrikimai
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmo nepakeičiamų mikroelementų, kurio žmogui reikia kasdien nedidelių kiekių. Trūkstant jodo, sutrinka skydliaukės hormonų gamyba. Sumažėjus šių tiroidinių hormonų koncentracijai kraujyje, sutrinka hipofizės veikla, suaktyvėja tireotropinio hormono gamyba. Tireotropinis hormonas stimuliuoja skydliaukės veiklą, dėl to ji padidėja, išsivysto struma.
Skydliaukės padidėjimas - vienas iš ankstyvųjų jodo nepakankamumo požymių. Labiausiai paveikia jodo deficitas moteris ir paaugles mergaites. Reikia pabrėžti, kad jodo trūkumo maiste neurofiziologiniai pokyčiai yra negrįžtami: jų nepanaikina pakankamas jodo ar skydliaukės hormonų kiekis. Mikroelemento jodo trūkumas pasireiškia nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, didėja jautrumas, nervingumas, vystosi struma. Jodo stoka motinoms jų nėštumo metu atsiliepia vaisiaus vystymuisi.
Jūros produktuose - daugiausia jodo
Vaikams nuo 7 iki 10 metų per parą reikia gauti apie 100-120 mikrogramų jodo. Paaugliams ir suaugusiems šio svarbaus mikroelemento reikia šiek tiek daugiau kaip 150-200 mikrogramų. Nustatyta, kad apie 83 proc. reikalingo jodo kiekio žmogus gauna su maistu, apie 14 proc. - su valgomąja druska ir apie 3 proc. - su geriamuoju vandeniu. Vaikai, gaunantys nepakankamai jodo, blogiau auga, silpniau mokosi.
Mokslininkai teigia, kad, jei ir nėra jokių pastebimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste nulemia mažesnį intelekto koeficientą. Manoma, kad tokių vaikų intelekto koeficientas sumažėja 10-15 proc. Natūralaus jodo daugiausia yra jūros produktuose (sūrių vandenų žuvyse, moliuskuose, vėžiagyviuose, žuvų taukuose), daržovėse (česnakuose, svogūnuose, prieskoninėse lapinėse daržovėse), mėsoje, pieno produktuose.
Daugiausiai jodo yra menkėje, plekšnėje, krevetėse, žuvų taukuose ir jūros kopūstuose. Tuo tarpu miltiniuose, pieno, mėsos ir paukštienso pateiklauose jodo kiekis priklauso nuo trąšų, dirvožemio, kuriame augo grūndinės klutūros, ir pašarų, kurias mito auginti galvijai ar paukščiai.
Nustatyta, kad lietuviai vidutiniškai per parą suvartoja 8 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja druskos per parą suvartoti 5 g. Paprastą valgomąją druską pakeitus druska, kurioje vidutiniškai būtų 20-40 mg jodo viename kilograme druskos, šio mikroelemento trūkumo rizika žymiai sumažėtų.
Joduota druska
Kadangi Lietuva laikoma jodo trūkumo kraštu, vietinių maisto produktų vartojimas negali užtikrinti, kad gausime reikiamą mikroelemento kiekį. Todėl šiuo metu Lietuvos pramonė jau gali pasiūlyti ne vieną gaminį, papildytą jodo. Daugiau nei 100 šalių vyriausybės įgyvendina druskos jodavimo programą, kurios tikslas - pasiekti, kad beveik visa (iki 90%) druska, vartojama maistui bei gyvulių pašarams, būtų papildyta jodo. Šių šalių vyriausybės pripažino realią druskos jodavimo programos socialinę ir ekonominę naudą.
Net 12 Europos šalių joduotos druskos kaina yra mažesnė ar tokia pat kaip paprastos valgomosios druskos kaina. Joduotos druskos vartojimas šalyje, kurioje konstatuotas jodo trūkumas, yra vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijų, rodančių jodo trūkumo problemos sprendimo lygį.
Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras atlieka joduotos druskos kokybės tyrimus, informuoja apie joduotos druskos vartojimą, nustato bendrą jodo kiekį įvairiose maisto produktų grupėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą