Sąmokslo teorija: Maduro pagrobimas – inscenizacija? Kodėl JAV operacija atrodo per sklandi

infa.lt, VE.LT

2026-01-05 13:05

Pasaulio žiniasklaida šiuo metu aktyviai aptarinėja 2026 m. sausio 3 d. JAV įvykdytą operaciją „Absolute Resolve“, kurios metu Karakase buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro ir jo žmona Cilia Flores. Nors oficialūs šaltiniai praneša apie sėkmingą karinę operaciją, viešojoje erdvėje sparčiai plinta įvairios interpretacijos ir sąmokslo teorijos.

Tarptautinė žiniasklaida situaciją vertina dvejopai: viena vertus, pranešama apie teisinį procesą Niujorke, kita vertus – keliami klausimai dėl operacijos teisėtumo ir autentiškumo.

Oficiali JAV versija: Donaldas Trumpas ir JAV teisingumo departamentas teigia, kad tai buvo „teisėsaugos operacija“, skirta suimti N. Maduro dėl kaltinimų narkoterorizmu. Jis jau pristatytas į Bruklino federalinį kalėjimą.

Teisinė kritika: Leidiniai, tokie kaip Al Jazeera ir The Guardian, cituoja tarptautinės teisės ekspertus, kurie šį įvykį vadina „tarptautiniu vandalizmu“ ir suverenios valstybės vadovo pagrobimu, neturinčiu jokio pagrindo Jungtinių Tautų Chartijoje.

Venesuelos atsakas: Laikinoji šalies vadovė Delcy Rodríguez ir kariuomenės vadovybė operaciją vadina „imperine agresija“ ir „bailiu pagrobimu“, tačiau pažymi, kad vyriausybė išlieka stabili.

Kodėl plinta „inscenizacijos“ teorija?

Lietuvos ir užsienio alternatyviosios informacijos portaluose (pavyzdžiui, infa.lt) pasirodė svarstymai, kad visas pagrobimas gali būti surežisuotas spektaklis. Ši teorija grindžiama keliais argumentais:

Operacijos sklandumas

Stebimasi, kaip elitinės JAV pajėgos sugebėjo taip lengvai patekti į „labai saugomą tvirtovę“ ir išgabenti prezidentą be didelio pasipriešinimo.

N. Maduro elgesys

Kai kuriuose vaizdo įrašuose (pvz., vadinamajame „perp walk“ Niujorke) N. Maduro atrodo neįprastai ramus, šypsosi ir net sveikina aplinkinius su Naujaisiais metais, o tai, skeptikų nuomone, neatitinka pagrobto diktatoriaus būsenos.

Geopolitiniai tikslai

Teigiama, kad tai gali būti abipusis susitarimas – N. Maduro gauna saugų pasitraukimą (tremtį po teismo priedanga), o JAV – kontrolę virš Venesuelos naftos išteklių.

JAV laikinai „valdys“ Venesuelą pereinamuoju laikotarpiu

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, kad JAV laikinai „valdys“ Venesuelą pereinamuoju laikotarpiu, siųsdama kompanijas į naftos sektorių.

Tačiau operacijos sklandumas, Maduro ramybė po suėmimo ir jokio pasipriešinimo kelia abejonių: ar tai tikra intervencija, ar inscenizacija, skirta be chaoso perduoti valdymą? Analizuosime detales žingsnis po žingsnio, remdamiesi šviežiais faktais ir pagrįstomis prielaidomis.

Analizė su klausimais ir atsakymaiss: kodėl operacija atrodo surežisuota? Remiamės klausimais, kurie kyla analizuojant operacijos detales, ir faktais iš šaltinių (Reuters, CNN, Al Jazeera, DW – 2026 m. sausio 3–4 d.).

Prielaida: operacija galėjo būti suderinta su pačiu Maduro, kad valdžios perdavimas vyktų be karo ar chaoso, o JAV gautų naftą.

Kokiu būdu JAV kariai sugebėjo nepastebėti prisiartinti prie Venesuelos krantų taip, kad šalies kariai nespėjo net pasiruošti atakai?

Faktai: Operacija prasidėjo masyviais oro smūgiais į radarus ir komunikacijas, naudojant elektroninį karą ir kibernetines atakas, kad neutralizuotų Venesuelos gynybą.

JAV laivai priartėjo, bet Rusija/Kinija (kurios seka jų judėjimą) nereagavo, neįspėjo Nicolo Maduro – tai kelia abejonių.

Prielaida: nebe tie laikai, kad laivai prisiartintų nepastebėti; sekimas stiprus, tad gali egzistuoti susitarimas, kad jos neįsikištų. Jei inscenizacija – „nepastebėtas“ prisiartinimas suderintas iš anksto.

Nicolas Maduro draugiškai šbekučiuojasi su apsauga / Foto: NBC News video kadras

Kokiu būdu JAV kariai sugebėjo patekti nepastebėti į Maduro rūmus ir išvesti jį nesutikę jokio pasipriešinimo iš vietinės apsaugos, kurios ten knibždėte knibžda?

Faktai: JAV Special Forces nusileido helikopteriais ant stogo, naudodami naktinio matymo įrangą; apsauga „pasidavė be incidentų”.

Prielaida: Miraflores rūmai – stipriai saugomi su antistoginiais ginklais; nusileisti nepastebėtiems neįmanoma be vidaus sabotavimo. Apsauga turėjo būti itin motyvuota (Maduro dosnus kariams), tad jokio pasipriešinimo nebuvimas rodo vidinį susitarimą – gal susitarimas su Maduro, kad apsauga „nesipriešintų“.

Operacija truko valandas (NYT teigia, kad pusvalandį, tačiau laivams priplaukti tokio laiko per mažai) – per sklandu realiai atakai.

Kodėl filmuotas Maduro atrodo ramus kadruose ir visiškai nesijaudina?

Faktai: Video rodo Maduro einantį su JAV kariais be pasipriešinimo, abejingą – visai nenatūralu, lyginant su jo ankstesnėmis ugningomis kalbomis.

Prielaida: Jei ataka tikra – turėtų būti panikoje, drebėtų rankos, išduotų veido išraiška; ramybė rodo, kad žino scenarijų. Gal apsvaigintas, bet labiau tikėtinas susitarimas už saugumą (amnestiją šeimai).

Ar neatrodo, kad operacija buvo pilnai surežisuota ir suderinta su pačiu Maduro?

Faktai neatmeta inscenizacijos: sklandumas, jokio chaoso, jokių JAV karių aukų (NYT kalba apie 40 aukų venesueliečių tarpe, vėliau parašė jau apie 80 aukų), ramybė – per „švaru“.

NYT mini „paskutinės vilties sandorį” gruodžio pabaigoje: Maduro siūlyta savanoriška saugi tremtis į Turkiją mainais už naftą.

Jis pasipiktinęs atsisakė. Tačiau tai patvirtina, jog JAV nesiekia nuteisti diktatoriaus, o tik perimti valdymą.

Prielaida: Maduro turi opoziciją, tad jo apsauga stipri – sraigtasparniai danguje matomi, pilnas elektros išjungimas nerealus (sostinė tui keletą energijos šaltinių, rūmai – avarinius šaltinius).

Chaosas turėjo paruošti ir įspėti apsaugą, o ne dezorientuoti treniruotus karius. Maduro dosnus kariams – jie turėjo kovoti ir ginti, bet nesipriešino. Tai rodo galimą susitarimą: Maduro „išgelbėtas“ nuo žlugimo, o JAV gauna naftą be karo.

Kokios išvados, turint omenyje, kad teismas prasideda jau šiandien, sausio 5 d.?

Jei viskas inscenizacija – greitas teismas – tai fasadas: Maduro „prisipažins“ mainais už lengvą bausmę (namų areštas ar tremtis), be ilgo proceso.

Geopolitiškai: JAV-Rusijos-Kinijos „įtakos zonų dalijimasis“ – Rusija leidžia JAV tvarkytis Lotynų Amerikoje, mainais už Europą-Aziją. Kinija – Taivaną ir visą regioną. Maduro ramus, nes žino baigtį.

JAV atakos precedentas silpnina šalių lyderių imunitetą: Kinija gali pagrobti Taivano lyderius ir teisti pagal savus įstatymus už, sakykime, „separatizmą“ ar „valstybės išdavystę“.

Rusija gali „pagrobti“ ES lyderius (pvz., Mercą už „prekybą ginklais su kariaujančia Ukraina“, prilyginusi tai „terorizmo rėmimui“ – (Rusijoje pilna iškelta tokių bylų, kurių figūrantai kol kas dar tik ukrainiečiai vaikšto laisvėje) pagal savo įstatymus. Tarptautinė teisė – tampa farsu, o JAV operacija – spektakliu publikai ir žiniasklaidai.

Geopolitinė prasmė ir prezidentų imunitetas: JAV demonstruoja jėgą, bet pažeidžia JT Chartiją ir Vienos konvenciją – prezidento imunitetas apeinamas „kriminaliniais“ kaltinimais. Tačiau „nuteistas“ Maduro geruoju perduoda valdžią.

Prielaida: įtakos zonų dalijimasis – JAV gauna naftą, Rusija ir Kinija tyliai stebi – garsiai protestuodamos, tačiau nesiimdamos nieko.

Rizika: chaosas tarptautinėje teisėje, kur galingieji „suima“ bet ką, be pasekmių sau.

Galima išvada: JAV operacija – inscenizacija, skirta valdymo perdavimui be chaoso ir karo. Maduro „išgelbėtas“, JAV gauna naftą. Tai precedentas, leidžiantis galingoms valstybėms teisti kitų šalių lyderius pagal savo vidaus įstatymus – tarptautinė teisė žlunga, užleisdama vietą naujai pasaulio tvarkai, kurioje teisus bus tas, kas stipresnis.