Jūrininkų sveikata
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga - pirmasis Lietuvos gydytojas, apgynęs medicinos mokslų daktaro disertaciją, analizuojančią ne tik mūsų šalies, bet ir Latvijos jūrininkų sergamumą, jų gyvenseną bei rizikos veiksnių laivuose įtaką sveikatai.
J. Sąlyga medicinos mokslų daktaru tapo tik prieš mėnesį, tačiau jo parengtas darbas jau pasiekė jūrines organizacijas. "Tai rodo, jog yra rūpinamasi dirbančiųjų laivuose sveikata. Be to, tai - ženklas, kad ten norima pagerinti darbo sąlygas", - pasidžiaugė ligoninės vadovas.
J. Sąlyga neatsitiktinai pasirinko jūrinę tematiką. Kelerius metus jis dirbo laivo gydytoju, o nuo 1979-ųjų gyvenimą susiejo su Jūrininkų ligonine. Joje įkurtas Jūros medicinos centras, kuriame jūreiviai prieš reisą profilaktiškai tikrinasi sveikatą, o susirgę visapusiškai gydomi.
"Nors tarptautiniu mastu jūrininkų sveikatos tyrimai atskiruose šio verslo sektoriuose vykdomi daugelį metų, tačiau trūksta informacijos apie darbo aplinką laivuose, patiriamas traumas, ligas, kuriomis serga jūrininkai. Todėl daugelyje panašių studijų akcentuojama žinių atnaujinimo būtinybė", - J. Sąlyga nurodė pagrindinę priežastį, kodėl ėmėsi plunksnos.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas jau per 30 metų atliekami atskirų dirbančiųjų krante profesinių grupių darbo aplinkos tyrimai, o jūros versle panašūs darbai tik pradedami.
Nauja jūrinių tyrimų strategija 1997 metais buvo priimta Ženevoje, bendradarbiaujant Tarptautinei darbo organizacijai ir PSO. Rekomenduota, kad privaloma tvarka tikrindami jūrininkų sveikatą gydytojai žinotų gyvenimo ir darbo sąlygas laivuose.
J. Sąlyga pažymi, kad vienas iš svarbiausių uždavinių - jūreivių sveikatos ir darbo aplinkos sąveikos tyrimai. Jie būtini norint anksti nustatyti sveikatos sutrikimus ir laiku įdiegti efektyvias prevencijos priemones.
Pasaulyje jūros versle dirba apie 1,2 milijono žmonių. "Spartėjanti globalizacija įpareigoja vykdyti jų darbo aplinkos palyginamąsias studijas, kurių tikslas - sukurti bendrus sveikatos ir darbo aplinkos saugumo standartus", - aiškina gydytojas.
J. Sąlygos mokslinio darbo tikslas - įvertinti Lietuvos ir Latvijos jūrininkų gyvensenos ypatumus bei rizikos veiksnių įtaką sveikatos būklei. Jo tiriamąją grupę sudarė 998 Lietuvos, palyginamąją - 986 Latvijos jūreiviai (pastarųjų sveikata tikrinta Rygos jūros medicinos centre, su kuriuo Klaipėdos jūrininkų ligoninė bendradarbiauja daug metų).
Paaiškėjo, kad abiejų šalių jūrininkai dažniausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Tarp pagrindinių, su sveikatos būkle jūroje susijusių problemų jūreiviai nurodė skausmą - dantų, galvos, juosmens, sąnarių ir panašiai.
Juos taip pat kamuoja nemiga, be to, nemažai einančiųjų į jūrą serga lėtinėmis ligomis - skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, stuburo, bronchitu, yra kamuojami padidinto kraujospūdžio ir kt. Gerokai daugiau nei pusė jūrininkų rūko.
J. Sąlyga sakė, kad tyrimo duomenys bus panaudoti sudarant naujas jūrininkų sveikatos mokymo programas, kuriose ypatingas dėmesys bus skiriamas sveikai gyvensenai jūroje ir darbo sąlygų gerinimui laivuose.
Be to, Lietuvos ir Latvijos jūreivių apklausos duomenys padės spręsti jūrininkų sveikatos problemas pagal tarptautinių jūrinių konvencijų reikalavimus - mokant Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto ir Lietuvos jūreivystės kolegijos studentus bei būsimuosius medikus.
Jūratė MAZAJEVA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą