Juodais raiščiais akis užsirišę senoliai prašė kompensuoti jiems reikalingus brangius vaistus
"Mūsų akys kasdien silpnėja. Nebegalime laukti", - vienas per kitą kartojo apie 20 pirmadienį į piketą prie SAM susirinkusių senolių. Jų manymu, ministerija nenori girdėti sergančiųjų pagalbos šauksmo. Tai demonstruodami protestuotojai simboliškai juodais raiščiais užsirišo akis. Susirinkusieji laikė iškėlę plakatus: "Padėkite mums išsaugoti regėjimą", "Mūsų diskriminacijos kaina - apakimas".
Su protestuotojais pasikalbėti atėjęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius apgailestavo negalįs pažadėti, jog dar šiemet jų prašomi brangūs vaistai bus nupirkti už valstybės pinigus. Jis pažadėjo, kad jų įsigijimo klausimas bus svarstomas, esant galimybėms.
"Ministerija norėtų visus pacientus gydyti moderniausiais vaistais, tačiau mūsų biudžetas yra ribotas, ir mes šiandien, deja, neišgalime nupirkti vaistų ir įvairioms vėžio formoms, ir įvairioms vaikų ligoms, ir kitoms. Šiemet biudžetas buvo stipriai mažintas. Kalbėti apie brangių vaistų įtraukimą yra labai sunku", - sakė M. Marcinkevičius.
Pasak viceministro, viena amžinei geltonosios dėmės degeneracijai skirtų vaistų ("Lucentis" - ELTA) injekcija kainuoja apie 1500 litų, o visas gydymo kursas - 16-20 tūkst. litų. Tačiau ši liga, anot M. Marcinkevičiaus, yra gydoma kitu 30 kartų pigesniu vaistu ("Avastin" - ELTA). Šis vaistas turi apie 11 indikacijų ir yra registruotas daugiausia vėžiniams susirgimams gydyti. Akių ligų gydymui jis neįregistruotas.
"Jis yra skirtas žarnyno vėžiui gydyti. Mes kiekvieną kartą turime pasirašyti, kad neturime jokių pretenzijų, jei būtų komplikacija. O jų gali būti, nes mes turime raštus iš gamintojų, kurie atsako, kad jis netinkamas akių ligų gydymui", - sakė sergančiųjų amžinės geltonosios dėmės degeneracija pirmininkė Dalia Žižlauskienė.
Pacientų baimes dėl nesaugumo ministro patarėjas atremia, kad šiuo vaistų amžinė geltonosios dėmės degeneracija vien Lietuvoje jau yra gydoma daugiau nei dešimt metų, tai ligai gydyti šis vaistas yra vartojamas ir kitose pasaulio šalyse.
"Kol kas jokių nei iš mūsų šalies praktikos, nei mokslinių tyrimų nežinome, kad būtų rimtesnių pašalinių reiškinių. Yra tam tikrų duomenų, kad jie šiek tiek blogiau pasisavinami, pereina membranas, tačiau dėl pašalinių reiškinių duomenų neturime", - sakė M. Marcinkevičius.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracija yra daugiausia garbaus amžiaus žmonių liga. Lietuvos oftalmologų draugijos duomenimis, išsivysčiusiose šalyse dėl šios ligos regėjimo netenka daugiau nei 2 proc. vyresnių nei penkiasdešimt ir daugiau nei 30 proc. vyresnių kaip 70 metų žmonių. Manoma, kad Lietuvoje žmonių, sergančių toli pažengusia šios ligos forma, yra apie 13 tūkstančių. Kasmet šia liga suserga 850-1600 žmonių.
Rašyti komentarą