"Kas sukurta gamtos, taigi ir lytiniai santykiai, yra sveika, - kaip valgyti, kvėpuoti, miegoti. Tai turi funkcionuoti reguliariai kaip ir kiekviena organų sistema: tada žmogus ilgus metus jaučiasi sveikas ir laimingas. Aišku, jeigu mes ją treniruosime ir nepervargsime, ir nekaitaliosime partnerių", - sakė Klaipėdos krašto dermatovenerologų draugijos pirmininkė, Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro dermatovenerologė Aldona Kajutytė.
Paaugliai žino kur kreiptis
"Lytinis švietimas turi prasidėti dar mokykloje, ir tai akivaizdu, nes praėjusiais ir šiais metais ypač daug mūsų pacientų buvo aukštesniųjų klasių vidurinės mokyklos moksleivių. Aišku, tai jų asmeninis reikalas, kada pradėti lytinį gyvenimą. Teigiama tai, kad paaugliai, iškilus problemoms, žino kur kreiptis. Tai jau kitokio auklėjimo karta. Į mus pagalbos kreipiasi žmonės nuo 12-os iki 86-erių metų amžiaus", - sakė gydytoja.
- Pageidautina, kad susirgęs į centrą atsivestų ir savo partnerį, kad jiedu būtu ištiriami ir gydomi tuo pačiu metu. Ar negalima vienam pasidalinti vaistais su kitu? Reikėtų žinoti, kad kiekvienas žmogus turi savą mikroorganizmų komplektą; lytinių santykių metu mes nuolat jais apsikeičiame, ir jeigu vienam partnerių tie mikroorganizmai nėra patogeniški, antrajam gali sukelti ligą. Dėl to būtina ištirti abu partnerius, nes jei paskirsime siauresnio veikimo spektro antibiotiką, to gali to neužtekti, gal reikėtų skirti ir kitokį vaistą, kad nesužalotume žmogaus.
Vaistų veikimo spektras geriausias, kai vartojant minimaliausią dozę, pasveikstama per trumpiausią laiką. Ir geriausia gydytis pas vieną gydytoją; man labai nepatinka, kai moteris gydosi pas ginekologą, vyras - pas urologą, ir po kiek laiko pas mane atskirai ateina vyras ir žmona, norėdami tirtis anonimiškai.
Kodėl neverta gydytis savarankiškai
- Neišskirčiau, kurios venerinės ligos "populiaresnės". Galima pasidžiaugti, jog sumažėjo sifilio ir gonorėjos atvejų, bet padaugėjo nespecifinių uretritų (šlaplės uždegimas), gimdos uždegimų, kai tiesiog neįmanoma nustatyti ligos sukėlėjo. Viena iš priežasčių yra savarankiškas ligonių gydymasis.
Ligoniui atrodo, kad jis taupo laiką, vaistinėje paprašęs vaistų nuo uždegimo. Aš labai stebiuosi, kad vaistininkai per porą minučių sugeba "tiksliai" nustatyti diagnozę ir rekomenduoja kažkokį antibiotiką, ir tuo liga, atrodytų, baigiasi. Bet po kelių dienų arba savaitės prasideda medikamento sukelti pašaliniai reiškiniai arba komplikacijos, ir tuomet ligonis ateina jau į polikliniką pas specialistą, gydytojui apsunkinęs diagnostiką ir gydymą.
Po kai kurių antibiotikų vartojimo turi praeiti mėnuo laiko, kad galėtume ištirti, koks ligos sukėlėjas yra dar likęs. Štai lytinių - šlapimo takų chlamidijozę (viena dažniausiai pasitaikančių lytiniu keliu plintančių ligų, kuria galima užkrėsti partnerį, nėščiosioms - kūdikį gimdymo metu) gydome tetraciklino grupės vaistais. Juos vartojant vasarą ir būnant saulėje, gali išsivystyti fatodermatitas, ir odą galima per trumpą laiką labai stipriai nudegti.
Kita pasekmė - mielių grybelio išvešėjimas genitalijų srityje ar kitur. Mielių grybas išoriškai matomas: tai įvairūs odos bėrimai, paraudimai, ir baltos tirštos išskyros iš genitalijų. Jaučiamas ypač stiprus niežulys; tai labai vargina ligonį. Ir tas užburtas ratas tuo nesibaigia.
Savarankiškai besigydantis galvoja, kad išgėrė per mažai antibiotikų; jis nueina į kitą vaistinę, ir vėl jų prašo. Ir po to ateina su dideliais pakitimais odoje, varginančiu niežuliu, šlapiavimu, pūslelėmis, ištinusiomis genitalijomis. Todėl aš visada žaviuosi tais žmonėmis, kurie, pajutę nors menką negalavimą, iš karto kreipiasi į gydytoją.
- Jaukiau kreiptis į ginekologą? Prašau, bet kartais padaroma klaida, kai bet kokį uždegimą moteris gydosi viena, bet jos partneris nieko nežino. Po pirmųjų santykių su juo, moteris vėl užsikrės ta pačia per vargus išgydyta infekcija, ir vėl viskas iš pradžių. Turiu įspėti, jog didelės dozės antibiotikų niekada neatneša vien tik naudos: žalojamos kepenys, inkstai, vystosi alerginės reakcijos, ir vėlgi tas pats mielių grybas - tik jau ne lokaliai, bet pakenkia žarnyno florą, ir tai kainuoja daug pinigų ir laiko.
Manau, efektyvys gydymas yra toks, kurį pavaizduotų grandinėlė: pacientas - gydytoja - vaistinė. O neprofesionaliais "gydžiusiais" vaistininkais piktinuosi; pavadinčiau juos vaistų pardavėjais.
Po atsitiktinių santykių atsibudus
- Klausiate, ar įmanu "sugriešijus" su nepažįstamu, kitą dieną gauti kokių vaistų, kad apsidraustum nuo venerinių ligų. Po atsitiktinių lytinių santykių, kurie buvo vakar, užvakar, dažnai ateina žmonės pasitikrinti, ypač turintys šeimas. Aišku, jie ištiriami ir bent jau žino, kad tą dieną buvo sveiki. Tačiau dauguma ligų turi tam tikrą inkubacinį laikotarpį, per kurį nuo užsikrėtimo pasireiškia ligos požymiai.
Tarkime gonorėjos inkubacainis laikotarpis labai trumpas: viena - trys dienos, ir užsikrėtęs pajunta stiprų skausmą ar veržimą šlapinantis, pasirodo pūlingos išskyros, peršti. Tuo tarpu chlamidijozę galima diagnozuoti po dviejų savaičių ar vėliau, ir simptomų gali nebūti, bet savo partnerį žmogus gali užkrėsti.
Sifilio inkubacinis laikotarapis yra 3-4 savaitės, kartais - net iki 3-jų mėnesių, todėl pacientams patariama ateiti tikrintis dar po mėnesio. Prezervatyvas padeda apsisaugoti nuo ŽIV, sifilio ir gonorėjos, bet ne šimtu procentų. Gonorėjos sukėlėjų gali būti ir burnoje.
Naudojant prezervatyvą, galima užkrėsti sifiliu, nes sargis būna anat varpos, o kietasis šankeris ar bėrimas ne visad būna ant lyties organų. Galima juo užsikrėsti, trinantis odai. Galimybė užsikrėsti labai priklauso nuo pozos, lytinių santykių intensyvumo.
Nuostabu, bet dalis visuomenės įsivaizduoja, kad oraliniai santykiai lyg tai yra saugūs ir sterilūs, užsikrėsti negalima. Bet daugumos lytiniu būdu plintančių ligų mikrobai gyvena burnos gleivinėje. Pakanka nors vieno infekcijos šaltinio nešiotojo - ir jis platina ligą. Jei ankstesniais metais susirgimų sifiliu skaičiuota šimtais, dabar - tik dešimtimis.
Klaipėdoje jau senokai nebuvo diagnozuotas sifilis, tačiau Klaipėdos aplinkiniuose rajonuose juo serga dešimtys asmenų. Turime išlikti budrūs, nes sifilis turi banguojančią eigą; paplinta kas 12 metų. Šiuo metu turime priežasčių nuogąstauti dėl hepatito C labiau, negu dėl ŽIV infekcijos.
Gonorėja yra pavojinga tuo, kad vartojant antibiotikus, jos požymiai labai greit išnyksta, tačiau gydantis savarankiškai, ligos ūmią eigą galime paversti lėtine. Ši komplikuojasi nevaisingumu, kadangi vyrams gali užakti šalpimtakis, o moterims dėl pasikartojančių uždegimų gali susiaurėti kiaušintakiai. Ir tai gali pasireikšti ne po mėnesių, bet po kelerių metų, kai pasidaro labai svarbu susilaukti vaikelio. Nevaisingumu komplikuojasi ir kitos LPL: trichomonozė, chlamidijozė...
Apie virusines Veneros ligas
"Tarp LPL reikėtų paminėti virusinių ligų grupę, kurių šiuo metu pasitaiko itin dažnai: tai kondilomos (genitalijų karpos). Vos ne kasdien po keletą pacientų į mane dėl to kreipiasi. Tos ligos nemalonios, susidaro plokšti dariniai arba karpos, įvairaus dydžio baltai rožinės arba kūno spalvos; atsiranda bet kurioje lyties takų vietoje arba apie išangę.
Karpos (kartais spenelinės išvaizdos) atsiranda nebūtinai tuoj po užsikrėtimo, bet ir praėjus 2-3 mėnesiams. Dėl lėtinės infekacijos atsiranda niežėjimas ir deginimas lyties organuose. Daug šio viruso tipų susiję su gimdos kaklelio vėžiu.
Pirmiausiai kondilomas pastebi vyrai, tai jiems anatomiškai lengviau, o moterims papilomos būna net gimdos kaklelyje, makšties viduje, ir be specialisto apžiūros to net nežinosi. Svarbu kreiptis kuo anksčiau, nes ir gydymas nėra malonus, atliekamos pakankamai skausmingos procedūros. Todėl kuo mažiau karpučių, tuo lengviau tai iškęsti. Būna atvejų, kai kondilomų pagausėja agreit, ir varpos galvutė atrodo panaši į kalafiorą, ir tuomet ją reikia gramdyti. Tad užleisti nevertėtų.
Kita dažna genitalijų virusinė liga yra lyties takų pūslelinė (Herpes). Ji pasireiškia skausmingomis, rausvomis, pripildytomis skysčio pūslelėmis lyties organų srityje. Sakyčiau, gerai, kad stipriai peršti; tuomet bučiavimosi ar lytinės sueigos vengiama. Liga yra dviejų tipų: paprastoji lūpų ir genitalijų pūslelinė.
Apskritai nėra išgydomų virusinių ligų, jos tik apgydomos, tai reiškia, virusas organizme tūno visą likusį gyvenimą. Tačiau jeigu ligonio imuninė sistema stiprėja, rečiau būna ligos paūėjimų, tai daugeliu atveju ši liga nesikartoja, neišberia. Tokių ligonių ypač daug vasarą ir rudenį; kai ligos recidyvai kartojasi kas mėnesį, ligonį tikrai vargina, sekina jo imuninę sistemą, o ir gydymas pakankamai brangus.
Profilaktika beveik neįmanoma: galima specialia pasta užtepti varpos paviršių, bet uretra, varpos kanaliukas, lieka atviras infekcijoms. Tuolab pasta neapsaugosi moters dėl ypatingesnės lyties organų anatominės sandaros.
Dėl to svarbu turėti vieną patikimą partnerį, bet visiškai pasikliauti galima tik savimi ir iškilus bėdai, tuoj pat kreiptis į medikus, - sako Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro dermatoveberoalogė Aldona Kajutytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą