Kaip atitolinti senatvę

Savaitės pulsas

Jau nuo senų laukų iki šių dienų mokslininkai ieško būdų, kaip sustabdyti žmogaus organizmo pokyčius, artinančius senatvę. Pagyvenę ir seni žmonės dažniausiai serga keliomis lėtinėmis ligomis, kurias lydi įprastas senėjimo procesas. Negaluojantys vyresnio amžiaus žmonės nepakankamai rūpinasi savo sveikatos pablogėjimu, nes galvoja, kad tai yra senatvės pasekmė. Ūminį skausmą krūtinėje žmogus gali palaikyti šakneliniu skausmu, atsiradusiu dėl senatvinės stuburo osteoporozės, o ne pavojingu išeminės širdies ligos signalu. Įsisenėjusi liga, kuri nuolat sukelia negalavimus, slopina ne tik ligonių, jų artimųjų, bet ir gydytojų budrumą. Dėl senėjimo pakitusios organizmo įprastinės reakcijos taip pat trukdo nustatyti tikslią diagnozę. Esant ūmiam širdies raumens kraujotakos sutrikimui, net ketvirtadalis pagyvenusių ir senų žmonių nejaučia skausmo. O sergantys silnaprotyste tokį trumpalaikį skausmą gali pamiršti. Dėl lėtinių sveikatos sutrikimų mažėja pacientų fizinis aktyvumas ir jiems reikalinga vis didesnė aplinkinių pagalba. Su amžiumi lėtėja žmonių mąstysena, blogėja orientacija laike ir erdvėje. Gyvenimo tempas išlieka spartus, ir žmonės atsilieka, jaučia, kad nepritampa prie jaunesnių. Tai kelia jiems didelį nerimą, kuris vėliau tampa patologiniu. Patologinis nerimas dažniausiai lydi senyvus žmones ir visą likusį gyvenimą. Jis pasireiškia psichiniais ir fiziniais negalavimais. Žmonės jaučia neaiškias baimes ir grėsmes. Juos kamuoja bloga nuotaika, panika, neviltis. Tokiems asmenims sunku atsipalaiduoti, koncentruoti dėmesį, o varginančios abejonės trukdo ką nors nuspręsti. Nerimas kaip fizinis negalavimas gali pasireikšti širdies plakimais, krūtinės ląstos skausmais, padažnėjusiu kvėpavimu, dusuliu, galvos skausmais, svaigimu ir pan. Šiuo metu stebimos kelios dažniausiai pasitaikančios pagyvenusių žmonių nerimo atsiradimo priežastys. Pirma priežastis - tai išėjimas į pensiją, kai staiga nutrūksta aktyvi veikla ir ryšiai su buvusiais bendradarbiais. Visą gyvenimą aktyviai dirbę, skubėję žmonės staiga pasijunta niekam nereikalingi. Juos kankina vienatvė. Jų vaikai paprastai turi savo šeimas, dirba ir dažniausiai neturi laiko bendrauti. Antra dažna nerimo priežastis - tai staigus senyvų žmonių aplinkos pakeitimas, ypač, kai kaime likusius vienišus žmones vaikai atsiveža į miestą. Čia jiems svetima aplinka, nepažįstami kaimynai - nėra su kuo bendrauti. Kartais dėl ryškiai sutrikusios orientacijos šie asmenys gydomi psichiatrijos ligoninėse, kur dažnai neranda savo palatos ir pan. Mokslininkai pastebėjo, kad įveikus nerimą, pagerėja pagyvenusių žmonių psichinė bei fizinė sveikata ir lėčiau progresuoja senatviniai organizmo pokyčiai. Todėl vyresnio amžiaus asmenys, staiga atsiradus nerimui, turėtų pasitarti su gydytoju, kuris gal išsiaiškins ir kitas nerimo priežastis, kaip priklausomybės alkoholiui, vaistams, kofeinui. Taigi, kad išvengtumėme pataloginio nerimo ir priklausomybių, būkime saikingi visose gyvenimo srityse. Pakankamai laiko skirkime savo artimiesiems, kad visada būtų su kuo bendrauti. Daugiau keliaukime, kad mokėtume greit prisitaikyti prie naujos aplinkos. Visa tai atitolins senatvę.