Kaip darbe "nesudegti"

Šis sindromas pasireiškia didėjančiu emociniu išsekimu, chronišku nuovargiu ir nesibaigiančiu stresu. Ligoniai skundžiasi, kad nuolatos jaučiasi pavargę, kad trūksta jėgų, vargina silpnumas ir kitokie negalavimai, jie pernelyg jaudinasi, ar atliks pavestą darbą, juos kamuoja įvairios baimės.

Ypač pavojinga pradinė emocinio perdegimo stadija, būtent todėl labai svarbu jį nustatyti kuo anksčiau. Psichologai skiria 10 pagrindinių emocinio perdegimo požymių:

* išsekimas, nuovargis,

* nemiga,

* neigiamos nuostatos,

* nenoras vykdyti savo pareigas,

* potraukis psichikos stimuliatoriams (tabakas, kava, alkoholis, vaistai),

 * apetito sumažėjimas arba persivalgymas,

 * padidėjęs agresyvumas (dirglumas, įtūžis),

 * padidėjęs pasyvumas (cinizmas, pesimizmas, beviltiškumas ir apatija),

 * kaltės jausmas,

 * išgyvenimas dėl neteisybės.

Emocinis išsekimas pasireiškia nuolatiniais išgyvenimais, žmogus jaučia bejėgiškumą, neviltį. Psichiškai išsekę žmonės gana greitai tampa visiškai abejingi savo pareigoms darbe ir namuose, jie pradeda neigiamai vertinti aplinkinius ir yra tvirtai įsitikinę, kad savo profesinėje veikloje yra nekompetentingi. Visa tai labai pablogina gyvenimo kokybę. Kai kada vadinamojo perdegimo kritinė būklė gali išprovokuoti emocinį nesivaldymą ir net norą nusižudyti. Psichologai teigia, kad emocinio perdegimo sindromas būdingas atstovams profesijų, kurios susijusios su dideliu psichologiniu krūviu, užuojauta, dažnu bendravimu su žmonėmis. Emocinio perdegimo auka gali tapti bet kas, juk stresų pasitaiko bet kurios organizacijos darbe. Profesinio perdegimo sindromas gali atsirasti dėl asmeninio gyvenimo stresų, bet dažniau psichologiškai palūžtama būtent dėl profesinės veiklos. Labiausiai emocinis perdegimas gresia:

* mokytojams,

* medicinos darbuotojams,

* vadybininkams,

* prekybos agentams,

* socialiniams darbuotojams,

* psichologams,

* gelbėtojams,

* teisėsaugos institucijų darbuotojams.

Rizikos grupėje yra ir kitų profesijų atstovų, kuriems tenka nuolatos bendrauti su daugybe žmonių. Taip pat šią būseną skatina vienodas arba įtemptas darbo ritmas. Be to, didelės reikšmės turi uždarbis, tai yra bendra žmogaus materialinė gerovė, kuri vertinama kaip profesinės veiklos rezultatas. Jeigu atlyginimas nesuteikia moralinio pasitenkinimo, žmogus jaučia, kad visos jo pastangos yra tuščios, jį apima depresija, vidinės tuštumos jausmas. Dažniausiai psichologai kaip pavyzdį pateikia medicinos seselių, gydytojų ir mokytojų atlyginimus - tai kaip tik toks atvejis, kai uždarbio negalima sulyginti su įdėto laiko ir pastangų kiekiu.

Emocinis perdegimas pavojingiausias tik pradėjęs vystytis. Daugelis darbuotojų beveik nejaučia pirmųjų jo simptomų, o štai kolegos paprastai pastebi, kad aplinkinių elgesys pasikeitė. Kuo anksčiau bus nustatytas emocinis perdegimas, tuo lengviau bus su juo susidoroti. Tačiau dauguma ligonių kreipiasi į gydytoją, kai psichosomatiniai sutrikimai ir susilpnėjęs imunitetas - akivaizdūs. Tokiems pacientams jau reikia rimto gydymo ir reabilitacijos. Norint emociniam perdegimui užbėgti už akių, reikia atsiminti - pagrindinė emocinio perdegimo sindromo priežastis yra psichikos pervargimas, todėl reikia daryti viską, kad neapimtų stresas. Taigi, kad emociškai neišsektumėte, reikia:

* Mokytis. Reguliariai mokantis didėja pasitikėjimas savo profesiniais gebėjimais.

* Tinkamai ilsėtis. Psichologiškai pavojingų profesijų atstovams svarbu laisvu laiku imtis kitokio pobūdžio veiklos, patirti naujų įspūdžių ir emocijų.

* Gerinti santykius darbo kolektyve. Geri santykiai su kolegomis būtini, juk su šiais žmonėmis praleidžiate didžiąją dienos dalį. Norėdama išsaugoti savo darbuotojų psichinę sveikatą, įstaigos administracija gali taikyti įvairias motyvacijos ir skatinimo schemas.

* Paskirstyti krūvį. Norint išvengti pervargimo, reikia iš anksto susidaryti darbų tvarkaraštį, planuoti darbo dieną ir nepalikti darbo paskutinei akimirkai.

* Į viską žiūrėti paprasčiau. Kad darbe neperdegtumėte, psichologai rekomenduoja mokytis kuo mažiau imti į širdį konfliktus darbe.

* Nesistengti būti geriausiam visada ir visur. Stenkitės nelyginti savęs su kitais ir mokykitės skirstyti tikslus pagal jų svarbumą bei sudėlioti prioritetus.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"