"Klaipėdos miesto rodikliai tokia apimtimi renkami, analizuojami, viešinami ir apibendrinami pirmą kartą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo "Dėl savivaldybėms skirtų visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nuostatomis. Duomenys pagal galimybes renkami bei kaupiami nuo 2005 metų ir lyginami su Lietuvos ir Klaipėdos apskrities rodikliais. Kelių metų rodikliai renkami ir lyginami su kitais rodikliais, kad būtų galima nustatyti rodiklių kitimo tendencijas ir tiksliau suformuluoti atskaitos tašką Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos būklės vertinimui“, - sakė Klaipėdos VSB direktorė Ineta Pačiauskaitė, stebėsenos rezultatus pristačiusi uostamiesčio savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje.
Keli įdomūs faktus apie Klaipėdą:
* GIMSTA MAŽIAU NEI MIRŠTA. Nuo 2005 metų natūrali gyventojų kaita buvo neigiama t.y. mažėjo gyventojų skaičius dėl to, jog gimė mažiau asmenų nei mirė. Kadangi gimstamumas visoje Lietuvoje, o taip pat ir Klaipėdoje turi tendenciją didėti, o mirtingumas – mažėti, tai 2009 metais, kaip jau buvo minėta, Klaipėdoje natūralios gyventojų kaitos rodiklis įgavo teigiamą ženklą. Gimstamumas Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, didėja. 2005 m. gimusiųjų buvo 1608; 2007 m. – 1860; 2009 m. – 2256. Išvedus analizuojamų metų vidurkį, gimstamumas 2009 m. buvo 11 1000 gyventojų, tačiau nors ir pastebimos teigiamos tendencijos, rodikliai yra mažesni už 15 gyvų gimusių 1000 gyventojų per metus
* MAŽĖJA GYVENTOJŲ. Nuo 2005 metų gyventojų Klaipėdoje sumažėjo 5333 asmenimis. 2009 metais mieste buvo 183434 gyventojai.
* VYRAI MIRŠTA JAUNESNI NEI MOTERYS. Analizuojant 2009 m. mirtingumą pagal lytį ir amžių Klaipėdos mieste, akivaizdu, kad didžiausias mirtingumas tarp vyrų vyrauja 55-74 m. amžiaus grupėje, tarp moterų – vyresnių, nei 75 m. amžiaus. Vyrų mirtingumas nuo piktybinių navikų yra didesnis nei moterų (apskaičiavus 2005–2009 m. mirtingumo rodiklių vidurkį vyrų – 283,3 100 tūkst. gyv., o moterų – 204,7 100 tūkst. gyv); tokios pat tendencijos yra ir mirtingumo nuo kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligų (2005–2009 m. mirtingumo rodiklių vidurkis: nuo kvėpavimo sistemos ligų vyrų – 70,2 100 tūkst. gyv., o moterų – 28,8 100 tūkst. gyv.; kraujotakos sistemos ligų vyrų – 548,1 100 tūkst. gyv., o moterų – 523,6 100 tūkst. gyv.). Tokie rodikliai pagrindžia rodiklį, kuris rodo, jog Klaipėdos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2009 metais buvo 11 metų trumpesnė
* VIDUTINIS KLAIPĖDIEČIŲ AMŽIUS – 39,3 metai. Tai užfiksuota 2009 metais. Per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis turi tendenciją augti ir yra didesnis už Klaipėdos apskrities (38,6) ir Lietuvos rodiklius (39,2). Klaipėdiečių vyrų vidutinis amžius 2009 metais buvo 36,8 metai ir turi tendenciją didėti, o moterų vidutinis amžius yra 41,3 metai, bet priešingai nei vyrų, turi tendenciją mažėti.
* KLAIPĖDOJE DAŽNIAUSIAI BE DARBO LIEKA 55-59 metų asmenys (2009 m. duomenys) . 2007–2009 metais vidutinis nedarbo lygis Klaipėdos mieste buvo mažesnis nei Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje, tačiau turėjo tendenciją augti.
* KLAIPĖDIEČIAI SERGA DAŽNIAU. 2009 metais klaipėdiečių bendrasis sergamumas buvo didesnis nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos gyventojų bedrasis sergamumas piktybiniais kraujo ir kraujodaros organų ligomis, endokrininės, kvėpavimo, virškinimo, jungiamojo audinio ir skeleto, urogenitalinės sistemos ligomis, infekcinėmis ir parazitinėmis, akių ligomis.
Klaipėdos mieste bendrojo sergamumo (visų registruotų ligos atvejų skaičius per tam tikrą laiką tarp tam tikros teritorijos gyventojų) rodikliai tiek suaugusiųjų, tiek vaikų yra aukštesni nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Suaugusiųjų bendrasis sergamumas turi tendenciją mažėti, o vaikų – nemažėja. Tačiau klaipėdiečių sergamumo (naujai nustatytų ligos atvejų) rodiklis turi tendenciją mažėti (suaugusiųjų 2006 m. – 1049,6 (1000 suaugusiųjų), o 2009 m. – 940,0; vaikų 2006 m. – 2046,7 (1000 vaikų), o 2009 m. – 1793,8).
* DAUGĖJA VĖŽINIŲ SUSIRIGIMŲ. Per pastaruosius penkerius metus Klaipėdoje vis daugėja sergančiųjų piktybiniais navikais, endokrininės, nervų, kraujotakos, akių, jungiamojo audinio ir skeleto sistemos ligomis, taip pat daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų bei įgimtų formavimosi ydų.
* KLAIPĖDA – LABIAU UŽTERŠTAS MIESTAS NEI KITI. Klaipėdos mieste išmetamų į aplinką teršalų kiekis turi tendenciją mažėti, tačiau teršalų, tenkančių vienam gyventojui išmetama daigiau nei Klaipėdos apskrityje ir Lietuvoje. Reiktų atkreipti dėmesį jog ir sąlygiškai nedideliais kiekiais išmetamo sieros dioksido ir kietųjų medžiagų kiekis turi tendenciją didėti. Šie junginiai, ypač kartu su kitais teršalais, dirgina kvėpavimo takus, odą, akis, suaktyvina kvėpavimo sistemos ligas. Vienas iš į aplinką išmetamų teršalų yra neišvalytos nuotėkos. Klaipėdoje jų išmetimas mažėja, o 2008 m. buvo 0,005 proc. visų išleistų į aplinką nuotėkų.
* TRIUKŠMAS. 2008 m. atlikti ir tyrimai parodė, kad 9,5 proc. būstų, o taip pat ir gyventojų dieną yra veikiami triukšmo, didesnio nei nustatyta ribinė vertė, o naktį veikiamų objektų ir asmenų dvigubai padaugėja. 4,4 proc. mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų (taip pat ir jų bendruomenės) kenčia dieną nuo didelio triukšmo. Ligoninių ir gydymo įstaigų, veikiamų didelio triukšmo yra 21,7 procentai, o naktį 33,7 proc. Triukšmas yra viena iš aktualiausių aplinkos problemų Klaipėdoje, nes jaučiamas tiesiogiai kiekvieno gyventojo.
* GERIAMOJO VANDENS BĖDA – FLUORIDAI. 2009 m. geriamajame vandenyje normos neatitiko šių elementų kiekis: fluoridų, amonio, bendrosios geležies. Didžiausios koncentracijos: fluoridai – 1,68 (norma 1,5); amonis 0,84 (norma 0,50); bendroji geležis 420 (norma 200). Fluoridų koncentracijos normos neatitikimas laikėsi ilgiausiai – 365 dienas. Kai koncentracija viršija leistinas normas padidėja rizika susirgti floroze. Pavojingiausias laikotarpis vaikams nuo 3–8 metų amžiaus. Taigi vaikams reiktų gerti virintą vandenį, naudoti befluorę dantų pastą, kramtomąją gumą, dažniau profilaktiškai tikrintis dantis. Amonis yra vienas iš sunkiausiai iš vandens buitinėmis sąlygomis (verdant neišgaruoja ir nesiskaido) pašalinamų elementų. Praustis juo galima, bet, gerti vandens, kuriame viršijama norma nepatartina. Geležies perteklius vandenyje duoda vandeniui nemalonų skonį, tačiau nėra įrodytas neigiamas jo poveikis sveikatai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą