"Kraują pardavinėti - nežmoniška"

Nuomonės

Paklausėme gatvėje praeivių, kaip jie vertina kraujo donorystę. Ar jiems teko duoti kraujo, o jeigu ne, tai kokios aplinkybės tai sutrukdė?

Atsisakiusieji fotografuotis ir pasakyti savo vardą leidosi samprotauti apie tai, jog tikriausiai būtų sunku surasti žmonių, kurie pardavinėtų brangiausią gyvybės šaltinį, ir net neįsivaizduoja, už kokius pinigus tam pasiryžtų. Kraujas, sakė, jokiais pinigais neįkainojamas, jie nelinkę žaisti savo sveikata, jiems nežinomi padariniai... Tačiau patikino, jog savo artimui ar draugui, ištikus bėdai, pagelbėtų. Ir tik - už dyką. Dar kiti sakė, kad kraujo duotų, bet nėra "valstybinės sistemos", nėra tokio įpročio ar gyvybinio poreikio.

Vitalija

Aš tikrai mielai duočiau kraujo, kiek reikėtų, bet mano širdis nesveika nuo jaunystės, tad ir neteko. Negaliu jo paaukoti, kad ir kaip norėčiau. Užmokesčio neimčiau, manau, nežmoniška jo reikalauti. Juk jeigu gyvenime ką darome gera žmogui, tai ne už pinigus. Na, kitiems labai reikia pinigų, todėl jie ir duoda kraujo, tuomet reikėtų atlyginti kaip anksčiau - rusų laikais žmogui duodavo 60 rublių ir taloną nemokamiems pietums, be to, prie atostogų pridėdavo laisvą dieną.

Aloyzas

Deja, "pasiutęs" mano kraujas, kitam žmogui nebetinkamas. Žinoma, esu buvęs donoru kažkada jaunystėje - tiesiog taip sau. Gal ir žino žmonės apie donorystės svarbą, tai šventas reikalas, bet neranda tam laiko. Aš manau, būtų labai kilnu, kad žmonės duotų kraują nemokamai, nes prekiauti juo kažkaip nedora. Na, jeigu kitaip neišeina, kitaip nesudaromas tas kraujo fondas, tai galai žino, kiek jis būtų vertas? Kiek verta gyvybė? Supaprastinus, gal - kokie 50 - 70 litų?

Domas ir Laura

Žinome, kad kraujo duoti galima tik sulaukus 18-os metų, tai mes dar nesame donorai. Bet jau galvojame apie tai, tai mums priimtina, natūralu, jeigu kam nors reikia. Ar už tai mokama? Tai įkainojama? Mes nemokamai duosime, mums negaila.

Jelena

Man jau kartą teko duoti kraujo, dar sūnelis nebuvo gimęs. Ėjome su drauge pro medicinos centrą ir viena moteris pasakė, kad berniukas papuolė po traukiniu ir reikia skubiai jį gelbėti. Ir mes nuėjome, atidavėme be jokių svarstymų. Truputį svaigo galva, bet jausmas buvo nuostabus! Nežinojau, kad už tai mokama. Man atrodo, čia nereikia žiūrėti naudos. Kiekvienas žmogus galėtų paaukoti bent lašelį savo kraujo. Gal kitiems nė į galvą neateina, trūksta informacijos, agitacijos. Štai perskaitėme, kad vyks donorystės akcija, mes su vyru būtinai ateisime. Pakviesime ir visus savo draugus.

Gintas

Daviau kraujo, kai dar studentas buvau. Gavome nemokamą maitinimą, bet ėjome visa banda, buvo akcija, ir nebuvo nė vieno, kuris atsisakytų. Ir dabar būtų galima duoti; bet ar laiko nėra, ar nesusimąstai apie tai. Na, gerai, suagitavote! Man atrodo, už tai neturėtų atlyginti; ar apsimokėtų tai daryti už pinigus?

Kalbino Ivona Žiemytė