Atvirai
Reorganziacinė sumaištis, Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialą sveikatos apsaugos ministro įsakymu perdavus pusiau privačiai Kauno bendrovei, o vėliau - šį sprendimą atšaukus, paliko ne
vieną neatsakytą klausimą. Vienas jų - kas lėmė daugiamečių viešosios įstaigos darbuotojų apsisprendimą likti konkurentų stovykloje. To paklausėme jų vadovo Broniaus Pliuškio.
Buvęs NKC Klaipėdos filialo, o dabar UAB Kraujo donorystės centro Klaipėdos skyriaus vadovas B. Pliuškys mintimis sugrįžta į praeitį, kai iki 2005 metų Klaipėdos kraujo centras buvo savarankiška įstaiga, kurio steigėja buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Įstaiga dirbo gerai, patenkino krašto medicinos įstaigų kraujo poreikį.
Neapgalvotas sujungimas
Nepaisant to, 2003 metais be jokio išankstinio svarstymo, nepasitarus nei su ligoninėm, nei su kraujo donorystės specialistais, tuometinei Sveikatos apsaugos ministerijai kilo mintis sujungti Vilniaus ir Klaipėdos kraujo centrus, neva to reikalaujančios Europos Sąjungos direktyvos.
"Ligoninių vadovai apskrities viršininkei sakė, jog kraujo centras gerai vykdo savo funkcijas, jie nepritarė reorganizacijai, tačiau reorganizavimo projektas buvo patvirtintas ir turėjo būti įsteigtas Nacionalinis kraujo centras", - pasakojo B. Pliuškys.
Tačiau reorganizacijos procesas apie pusantrų metų buvo vilkinamas ir įregistruotas tik 2005 metų liepos 20 dieną.
"Filialas buvo įsteigtas, bet ne toks, koks planuota. Planuota, kad bus vienas administracinis vienetas, tačiau baigėsi tuo, kad Nacionaliniu kraujo centru tapo Vilniaus centras, o Klaipėdos ir Panevėžio centrai liko jo filialais. Nelygybė buvo užprogramuota, nes didžioji dalis administracinių ir finansinių funkcijų perėjo Vilniaus kraujo centrui. Turėjome nemažai santaupų, visos jos nukeliavo į Vilnių ir lėšos buvo skiriamos iš ten", - pasakoja pokalbininkas.
Anot B. Pliuškio, 2007 metais Klaipėdos filialo pajamos beveik milijonu (970 tūkst.) litų viršijo išlaidas, tačiau visos jos nusėsdavo Vilniuje ir padėjo modernizuoti, stiprinti tenykštę bazę, o sava likdavo nuskriausta.
Kolektyvą skaudino ir tai, kad gaudamas didžiausias iš visų kraujo donorystės įstaigų pajamas už suteiktas mokamas paslaugas - laboratorinius tyrimus (per metus atlikdavo jų apie 150 tūkst.) ir pagal nuostatus galėdamas jas panaudoti savo reikmėms, realiai to daryti negalėjo. Buvo griežtai reglamentuotas netgi šių lėšų panaudojimas priedams prie darbuotojų atlyginimo.
Nenuostabu, kad donorystės įstaigų reorganizacija kolektyvui suteikė viltį, jog Klaipėdai bus sugrąžintas savarankiškas kraujo centras. Ta idėja dar nenumarinta, patikino direktorius.
Dviprasmiški santykiai
"Tokia situacija mūsų netenkino ir šitame fone sulaukėme ministro įsakymo apie reorganizaciją. Jis iš pradžių šokiravo, nors, tiesą sakant, kalbas apie tai ministerijoje girdėjome jau anksčiau", - prisipažįsta B. Pliuškys.
Kodėl, atšaukus ministro sprendimą, kolektyvas ir jo vadovas liko pusiau privačioje Kauno bendrovėje?
"Buvau nustebęs, kad kolektyvas taip pasirinko. Įstaiga - ne pastatas, ne įranga, o kolektyvas. Grįžęs iš ligoninės nuėjau su juo. Kolektyvo apsisprendimo priežastis - santykiai, - atvirai kalba vadovas. - Kažkada NKC direktorius maloniai paprašė, kad įdarbinčiau jo mamą. Taip Donorų skyriaus vedėja tapo daktarė Genovaitė Kalibatienė, beje, iki tol ilgą laiką dirbusi Kauno kraujo donorystės centro direktoriaus pavaduotoja. Profesine prasme tai išmintingas, kvalifikuotas, didelę darbo patirtį turįs žmogus. Tačiau jos santykiai su kolektyvu buvo aštroki. Ašaros ir nuoskaudos tapo kasdienybe. Įvykus konfliktui su ja iš darbo išėjo dvi darbuotojos. O aš, kaip vadovas, buvau gana dviprasmiškoje situacijoje."
Tai, kad išėjimo į pusiau privačią Kauno įstaigą priežastis buvo santykiai su Donorų skyriaus vedėja, savo rašte sveikatos apsaugos ministrui nurodė ir kolektyvas, dėkodamas jam už pažadą atkurti Klaipėdoje savarankišką kraujo centrą. Raštą, rašytą gegužės 19-ąją, pasirašė 27 buvę NKC Klaipėdos filialo darbuotojai, dabar besidarbuojantys UAB Kraujo donorystės centre.
"Negražus puolimas - jų sąžinės reikalas"
>Genovaitė KALIBATIENĖ, NKC Klaipėdos filialo Donorų skyriaus vedėja
Pirmą kartą girdžiu, kad kolektyvas išėjo dėl santykių su manimi. Negalėčiau pasakyti, kad su kuo nors esu bendravusi negražiai, negirdėjau tokių nusiskundimų. Toks negražus puolimas yra jų sąžinės reikalas.
Kauno kraujo tarnyboje išdirbau 35 metus. Kai atėjo naujas vadovas ir pamačiau jo vadovavimo metodus, supratau, kad nebegaliu su juo dirbti, tai išėjau iš ten su konfliktu. Atvirai sakant, jis siūlė man geriausias sąlygas, bet su savo sąlygomis. Aš pasakiau, kad kraujo tarnyboje dirbau sąžiningai, gaudavau tik atlyginimą, jokių kyšių, mes dėkojame donorams, o ne jie mums, ir mano nuostata tokia liko. Tuo metu iš Kauno kraujo centro išėjo apie trečdalį darbuotojų. Puikiai žinau visą Kauno kraujo centro istoriją, todėl jiems nėra tai palanku.
Prieš trejus metus atvažiavau į Klaipėdą, nes trūko gydytojų, ir šeimą palikusi Kaune važinėju čia padėti dirbti.
Visą gyvenimą nuo 1971 metų atidaviau kraujo tarnybai, neatlygintinai donorystei, nes neatlygintinų donorų kraujas saugiausias. Mano nuostata, kad mokėti už kraują nereikia, o Klaipėdoje buvo susiformavusios senos nuostatos, kad mokėti reikia. Gal jiems tai nepatiko...
Ministras vienu parašu sugriovė valstybinį NKC Klaipėdos filialą, o atkurti viską labai sudėtinga. Žmonės turi žinoti, kad kraujo centrai turi būti ne pelno organizacijos, taip yra visame pasaulyje, tik Lietuvoje kitaip. Kraujo biznio negali būti, todėl kraujo centrai turi likti valstybiniai.
O Klaipėdoje nežadu ilgai užsibūti, bet dabar dar yra reikalinga parama. Tiesa, iš tų darbuotojų, kurie išėjo, jau yra besiprašančių atgal. Deja, jau daug vietų užimtos, tik labai trūksta gydytojų.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą