Ilgesnis šviesus paros metas esą padeda sutaupyti elektros energijos, ilgiau džiaugtis dienos šviesa, daugiau nuveikti. Mūsų šalyje vasaros laikas įvedamas ir atšaukiamas nuo 2003 metų. Paklūstame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms, nors abejonės dėl vasaros laiko naudos nėra išsklaidytos.
Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad vasaros laiko įvedimas jai nepatinka. Žmonės skundžiasi, kad pasukus laikrodžius vieną valandą reabilitacija užtrunka savaitę ar net ilgiau. Kiek konkrečiai sutaupome, ar dėl to kasmet du kartus per metus verta išgyventi stresą ir nemigą? Į šiuos klausimus atsakymų nėra.
Klimatologei apmaudu, kad dėl vasaros laiko naudos ir įtakos sveikatai nuodugnių tyrimų nėra atlikta. “Reikėtų padaryti gyventojų apklausą, kad nuomonę pareikštų miesto ir kaimo, įvairaus amžiaus žmonės. Atlikus tyrimą būtų galima teikti pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui, ne vien dejuoti, kad sunku prisitaikyti, mano klimatologė.
Psichoterapeutas ir psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas įsitikinęs, kad laiko kaitaliojimas žmonių savijautą veikia neigiamai.
Visi norime stabilumo. Kai gyvename įprastu ritmu, jaučiamės gerai, tačiau vos pradingsta stabilumas, savijauta pablogėja, tvirtina psichoterapeutas. Tarkime, jei žmogus pietaudavo tuo pačiu metu, persukus laikrodžius jo dienos režimas keičiasi, dėl to gali atsirasti net opaligė. Vieni žmonės jaučia vienus, kiti kitus negalavimus.
Vaikai staiga turi keltis viena valanda anksčiau, tai labai sunku. Į mokyklą jie ateina neišsimiegoję, pirmosiose pamokose jiems sunku susikaupti.
“Įvedus vasaros laiką, turime laužti savo organizmą. Tai nėra gerai, todėl geriau būtų laikrodžių nepersukinėti”, - teigia psichoterapeutas.
Žmonės dabar yra jautresni, labiau sudirgę. Net jei gerai sekasi, mus veikia bendras fonas. Kai aplinkui matome nepatenkintus veidus, negalime gerai jaustis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą