Pastebėjau, kad svorio "anomalijos" iš tiesų kartojasi kaskart, kai prasideda pilnatis. Be to, gydytojas Levas Chazanas perspėjo, jog antsvorio tirpimą laikinai pristabdo ir moterų organizme kiekvieną mėnesį vykstantys procesai.
Nepaisant to, kad paskutinės konsultacijos metu sužinojau gydytojo rekomenduojamo kasdienio masažavimosi mediniais rutuliukaus naudą, kol kas vis tiek negaliu prisiversti. Nepatinka man tai, - nors užmušk! Juolab kad probleminių kūno vietų - pilvo, šlaunų masažavimas praktiškai sunkiai įgyvendinimas, nes jau po kelių minučių ima mausti rankų raumenis.
Vietoj to, užvakar - vadinamąją mėsos dieną, nusprendžiau paįvairinti savo meniu ir pietums užsigeidžiau cepelinų. Tiksliau - cepelino. Dar tiksliau,- trečdalio cepelino su mėsa bei padažu, nes būtent toks šio nacionalinio lietuviško patiekalo kiekis svėrė tiek, kiek galima man suvalgyti.
Aišku, kavinės, kurioje apsilankėme, darbuotoja šiek tiek nustebo, kai užsisakiusi pusę porcijos cepelinų paprašiau man tą didžkukulį prieš tai pasverti ir atpjauti tiek, kiek reikia. Deja, mėsos cepeline buvo tik "vos vos", bet dėl to nesusierzinau, nes per tris mėnesius jau labai buvau pasiilgusių bulvių...
Be to, žinodama, jog daugelyje uostamiesčio kavinių nėra šviežių vaisių be jokių priedų pasiūlos, atsinešiau su savimi ir obuolį.
Kol mano vyras skanavo raugintų kopūstų sriubą ir krosnyje užkeptą jautienos "šmotą", aš lėtai kramčiau savo cepelino gabalą, vis įmirkydama jį į grietinę ir... buvau laiminga iki begalybės.
Tiesa, užbaigusi pietauti ir ištarusi, kad prisivalgiau kaip bajorė, sulaukiau nepatiklaus vyro žvilgsnio ir šypsnio: "Nori pasakyti, kad esi soti, išgėrusi pusę stiklinės sulčių, suvalgiusi ne visą cepelinuką ir sukramčiusi obuolį? Geras..."
Ne veltui pagal L. Chazaną lieknėjantieji ne kartą pasakojo, jog įpratę valgyti mažiau, galop pasitenkina tokiomis pat nedidelėmis maisto porcijomis kaip ir tie žmonės, kuriems skrandis sumažintas chirurginiu būdu.
Prieš tris mėnesius tikrai būčiau nepatikėjusi, jeigu kas būtų pasakęs, kad galiu jaustis soti ir laiminga suvalgiusi vakarienei "kupstelį" mišrainės su duonos gabalėliu ir stikline kefyro, arba pasisotinti vienu balandėliu, trečdaliu cepelino, išgyventi be šokolado ir saldainių "Rafaelo", picų, blynelių, majonezo, aštraus pomidorų padažo, martinio ir brendžio... Mėgstamų dalykų sąrašą būtų galima tęsti be galo.
Antai vakar, lyg tyčia, aptikau internete nuorodą į vieną užsienio leidinį, kuriame patalpintos nuotraukos, pavadintos trumpai ir aiškiai "Ką valgo pasaulis". O nuotraukose pavaizduotos skirtingose pasaulio šalyse gyvenančios šeimos, įamžintos per savaitę suvalgomų maisto produktų fone. Dievulėliau, ko gi ten tik nėra! Ir kokie kiekiai!
Nebūtina lįsti į internetą, kad pamatytumei tokių vaizdelių. Pakanka nueiti kad į mūsų didžiuosius prekybos centrus bei atkreipti dėmesį į prie kasų stovinčių pirkėjų vos pastumiamų vėžimėlių turinį...
Prieš tris mėnesius tikrai būčiau nepatikėjusi, jeigu kas būtų pasakęs, kad galiu jaustis soti ir laiminga suvalgiusi vakarienei "kupstelį" mišrainės su duonos gabalėliu ir stikline kefyro..
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą