Žurnalistinis eksperimentas
Vėl sveriu tiek, kiek svėriau 1999-ųjų vasarą - 79 kilogramus.
Tą laikmetį atsimenu puikiai, nes ruošdamasi politikos mokslų bakalauro diplomo įteikimo ceremonijai, ieškojau naujos šventinės suknelės. O tilpusi į dar anksčiau iš Anglijos parsivežtąją, lipau ant svarstyklių norėdama įsitikinti, ar iš tiesų per kelis metus nepasikeitė mano apimtys, ar ta aptempta suknelė spintoje padidėjo. Tiesa, tada reikėjo įtraukti išdavikiškai pūpsantį pilvuką...
Redakcijoje kolegės vis klausinėjo, ne kaip jaučiuosi netekusi 18 kg, o kaip atrodysiu pasiekusi gydytojo Levo Chazano iškeltą tikslą, iki kurio liko numesti dar dešimt kilogramų. Atsakymas paprastas: "Neįsivaizduoju..."
Atvirai kalbant, nors jau dabar jaučiuosi lyg žydinti laukų gėlė, vis dėlto pilvas ir šlaunys dar "banguotos". Bet jeigu būtų mano valia, nutraukčiau lieknėjimo eksperimentą ir sustočiau pasiekusi 75-76 kg svorį bei pradėčiau rūpintis raumenų reljefo išryškinimu.
Na, o kadangi mano žodis šiame lieknėjimo eksperimente, kaip sakoma, - paskutinis ir trauktis neturiu teisės, ką darysi, - sieksiu tų 69 kilogramų. Nors kai pagalvoju, tai čia gi mano "mokyklinis" svoris - kokioje dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje tokia buvau.
Kita vertus, ėmiau suprasti pagal L. Chazaną lieknėti anksčiau nei aš pradėjusiųjų pasakojimus apie tai, kad per atitinkamą laiką taip priprantama gyventi lieknėjimo režimu, jog net nesinori ką nors keisti.
Kažką panašaus jau jaučiu ir aš, nes prognozes, kad 28 kg nenutirps būtent L. Chazano įvardytą dieną - rugsėjo 5-ąją ir teks eksperimentą pratęsti, priimu ramiai ir abejingai. Na, ir kas?
Tai, manau, vienas iš įrodymų, kad lieknėjimas nėra kančia, iš kurios pančių norėtųsi kuo skubiau išsivaduoti. Ir dar galiu pasidžiaugti, kad morališkai jau esu pasirengusi naujais mitybos įpročiais vadovautis visą likusį gyvenimą.
Aišku, kol kas atrodo, kad vis tiek įsimesiu ir kokį saldumyną, ir kokio nesveiko maisto. O kaip taurės šampano ar martinio norisi!..
Tačiau labiau nei aš patyrę kiti L. Chazano pacientai pasakojo, kad tiems atvejams, kai norai vis dėlto ima viršų prieš sveiką protą, gydytojas taip pat yra paruošęs "siurprizą". Mat po persivalgymų ar pergėrimų kitą dieną pacientai privalo pasidaryti papildomą iškrovos dieną. Kad maisto ištampytas skrandis vėl susitrauktų, o alkoholiu apnuodytas organizmas išsivalytų. Vienas po konsultacijos Palangoje sutiktas gydytojo pacientas pasakojo, kad dingsta noras daug gerti, kai žinai, jog prasidėjus pagirioms ir "degant šachtoms", negalėsi normaliai valgyti bei turėsi visą dieną kankintis.
Na, iki šių baisybių man dar toloka, nes prieš akis - mažiausiai dar keli mėnesiai lieknėjimo. Iki rudens nusprendžiau jokių drabužių parduotuvėse nebepirkti, nes gaila pinigų: drabužiai, įsigyti vos prieš kelis mėnesius, virto maišais ir net neseniai nusipirkti britiško 12-ojo dydžio džinsai nebėra prigludę. "XL" ir "L" užrašams ant etikečių teks dingti iš mano rūbų spintos. Vakar lesdama savo penktadieninę varškę su graikiniais riešutais ir medumi vyliausi, kad visiems laikams.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą