Į mano pokyčius reaguojama skirtingai: vieni nepailsta atkalbinėti nuo eksperimento tęsinio ir ragina sustoti, kiti - o jų dauguma - palaiko bei patys skelbią karą antsvoriui.
O aš pati į tebevykstančius pokyčius ėmiau reaguoti dviprasmiškai. Aišku, meluočiau, jeigu manęs nedžiugintų gerokai sumažėjusios kūno apimtys ir pagerėjusi gyvenimo kokybė bei savijauta. Be to, po ilgos pertraukos vėl turiu normalų pilvą, todėl nieko nebelaukdama ėmiau ir įgyvendinau paauglystės svajonę - įsivėriau į bambą auskarą.
Kai buvau jauna, mama prieštaravo tokiems mano norams. Juolab kad jau turėjau auskarą nosyje, po keturis auskarus kiekvienoje ausyje ir dvi tatuiruotes. Na, o po to, kai tapau laisva ir nepriklausoma nuo tėvų valios, nei bambos, nei auskaro joje per "gelbėjimosi ratus" jau būtų nesimatę.
Tiesa, mano "sukvailiojimas" su ta bamba įvyko ne pačiu tinkamiausiu laiku, nes dabar mėnesį negaliu gulėti voniose, vadinasi turiu pasakyti "labanakt" gydytojo L. Chazano rekomenduotoms druskų vonioms.
Teks maldauti pasigailėjimo ir masažuotojos, pas kurią periodiškai lankausi. Jeigu darydama vakuuminį masažą ji palies mano pilvą, aš tikrai už save neatsakau'85
Kita vertus, turiu prisipažinti, kad šį savaitgalį ant savo kūno pamačiau tai, apie ką girdėjau tiek daug baisių perspėjimų nuo pat lieknėjimo pradžios. Odos suglebimas! Deja, jau jį turiu. Ant šlaunų ir pilvo. Ne mirtina, bet nemalonu...
Pastarosiomis dienomis griebiausi šiokių tokių "maistinių variacijų". Nusprendžiau išbandyti kelių skaitytojų patirtį, kai valgant nustatytu laiku ir mažomis porcijomis ne tai, ką liepia L. Chazanas, o kitą mėgstamą maistą, svoris vis tiek juda žemyn. Kita vertus, stengiuosi nepamiršti apie tai, kad penktajam lieknėjimo mėnesiui artėjant pabaigos link, eksperimentuoti su maistu gal ir nėra labai gerai - juk nereikalingas svoris ir taip vos "tejuda".
Tai, apie ką rašė mūsų dienraščio internetinėje svetainėje skaitytojos, yra tiesa! Įsitikinau, kad iš tiesų garsaus latvio rekomenduojamas valgyti maistas, pavyzdžiui, iki gyvo kaulo apkartusios mišrainės, nėra vienintelis valgomas "daiktas" vakarienėms. Antai vieną vakarą baltą mišrainę pakeičiau du kartus per savaitę su varškės sūreliu ir razinomis valgomais nesaldžiais krekeriais. Tik krekeriais. O savaitgalį apskritai viską sąmoningai sujaukiau: šeštadienį pietums vietoj žuvies valgiau avienos šašlykų su daržovėmis. Be to, įsilašinau į taurę kokį trisdešimt lašų vyno ir lėtai, pasimėgaudama išgėriau. Pasijutau, lyg visą butelį būčiau "išliulrinusi".
Užbaigusi lieknėjimo eksperimentą ir įgijusi visas teises valgyti ir gerti tai, ko norisi, turbūt, būsiu laukiamiausia draugų kompanijose, juk kiek tereikės mane pavaišinti - grūdelio ir lašelio. Štai ir vakar pietums palesiau truputį tai, ką liepė gydytojas, truputį to, ko pati norėjau: stiklinę daržovių sriubos ir ryžių su sviestu bei šlakeliu penkių pipirų padažu. Be jokios mėsos.
Svarbiausia, kad rugsėjo 10-ąją nuvažiavusi pas L. Chazaną į dar vieną konsultaciją, būčiau lengvesnė dar bent keliais kilogramais. Tik vargu, ar tuo bus patenkinti mūsų redakcijos vyrai, prieš penkis mėnesius susilažinę, kiek gi aš sversiu rugsėjo penktąją - būtent tokį galutinį terminą įvardijo L. Chazanas, turėdamas omeny, kad iki tos dienos nutirps 28 kg. Regis, šįkart jis truputėlį apsiskaičiavo....
Iki kito pirmadienio.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą