Žurnalistinis eksperimentas
Neslėpsiu, kad šį dienoraščio pavadinimą parašiau avansu - vakar svarstyklės rodė, kad iki 72 kg ribos trūksta dar kelių šimtų gramų. Vadinasi, nuo pergalingų fanfarų užbaigus lieknėjimo eksperimentą mane teskiria vos 3 000 gramų...
Visą praėjusią savaitę dėtos pastangos, kad ilgainiui iš vietos nejudantis svoris visiems laikams neužmigtų žiemos miegu, pasiteisino - nukrito visas kilogramas.
Tiesa, ėmiausi šiokių tokių eksperimentų ir be gydytojo Levo Chazano žinios pasidariau vaisių dieną ne tik pirmadienį, bet ir papildomą iškrovą trečiadienį bei sekmadienį. Kitaip tariant, maistą iš "Pramogų banko" sveikuolių meniu valgiau tik kelis kartus - antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. O kad organizmui nebūtų sunkoka išgyventi net tris vaisių dienas, pakoregavau mitybą, krimsdama ne tik obuolius, persikus, vynuoges bei kriaušes, bet ir po saujelę "studentiško maisto" - razinų su riešutais.
Be to, du kartus skubėjau į grožio saloną vienai vakuuminio masažo ir vienai "detokso" procedūrai, kai visas mano kūnas buvo išteptas šokoladu...
Su vakuuminiu masažu viskas aišku - ne kartą aprašiau savo godas dėl neigiamų potyrių. Paskutinės procedūros teikė net šiokio tokio malonumo, tačiau po priverstinės mėnesio pertraukos, kai užpuolė bronchitas, vėl norėjosi įspirti tam odą siurbiančiam įrenginiui.
Juolab kad ir siurbti lyg ir nebėra ką - kaulai, mėsa ir oda. Todėl nutirpęs riebalų sluoksnis, atlikęs savotišką oro pagalvės funkciją, nebešvelnino masažuoklio poveikio...
Bet vis tiek gerų emocijų netrūko: buvo vaikiškai smagu, kai masažuotoja nebenusičiupo didesnio masažo antgalio, pritaikyto didelio ploto kūnui. O tai šį bei tą reiškia... Be to, moteriškai džiūgavau atsisėdusi tokia pat poza, kaip ir masažo kabinetą puošiančiame odą stangrinančių priemonių reklaminiame plakate pavaizduotas nuostabiai gražus moteriškas liemuo ir sėdynė... Juk tik vos prieš pusmetį į tą plakatą nukreiptas žvilgsnis priversdavo beviltiškai dūsauti ir pavydėti tai manekenei, kurios užpakalis reklamos užsakovams atrodė idealus.
Aš idealumo nesiekiu, bet neslėpsiu, kad tikrai malonu kasdien girdėti aplinkinių komplimentus dėl savo pagerėjusios išvaizdos ir atjaunėjimo.
Aišku, išgirstu ir nelabai malonių gandų. Pavyzdžiui, kad esu vos žemo ūgio - metras su kepure, todėl atsikračiusi kelių dešimčių kilogramų, praradau moteriškumą, esu panaši į silkę ar į "pacankę". Mažiau pažįstami žmonės, išgirdę, kad sveriu 72 kg, akivaizdžiai mane analizuoja ir tiesiai šviesiai rėžia nesuprantą, kokioje vietoje tas septynias dešimtis slepiu. Mat atrodau gerokai lieknesnė, kai ūgis - 178 cm.
O man džiugu, kad beveik susitvarkė iki šiol spuogų atakas kentusi mano veido oda, ir nors plaukų slinkimas šiuo metu dar nesibaigė, veidrodyje matau galybę trumpučių ir švelnučių naujai augančių plaukų.
Gaila tik vienintelio dalyko - sumažėjusios krūtinės, bet juk neveltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Antai po nėštumo ir neilgai trūkusio kūdikio maitinimo krūtis "papuošė" strijos, jos prarado stangrumą ir formą. O dabar štai atrodo ne ką blogiau nei tuomet, kai buvau aštuoniolikos.
Praeitą savaitę atsitraukė ir mano silpnumo priepuoliai - akyse buvo aptemę ir kojos linko vos vieną kartą. Tačiau stengiuosi neprarasti budrumo ir artimiausiomis dienomis užsirašyti į eilę pas kardiologą. Be to, pastebėjau, kad vis daugiau norisi miego. Bet čia juk gali būti tiesiog prasidėjusio tamsaus ir niūraus rudens sezono, o ne lieknėjimo padariniai.
Šiandieninės konsultacijos pas L. Chazaną Palangoje metu būtinai paklausiu, ką apie nemalonią būklę mano jis. Nors aiškiai žinau, ką jis mano apie mano vėluojantį tikslo pasiekimą...
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą