Šį klausimą skaitytojai motyvavo pastebėjimu, jog mano svorio kritimas pastarosiomis savaitėmis gerokai sulėtėjo.
Deja, bet tai tiesa. Aišku, turiu omeny tik pastebėjimą dėl sulėtėjusio svorio kritimo, nes maitinuosi sąžiningai ir geriu tik tiek skysčių, kiek leido gydytojas Levas Chazanas. Todėl miegu ramiai ir sąžinė nė kiek negraužia.
Bet šią savaitę riebalų tirpimo rekordais girtis negalėjau: birželio 15-ąją pasiekta 83 kilogramų riba išsilaikė tik vieną parą ir pirmadienio rytą svarstyklės rodė dviem šimtais gramų daugiau. Dar tiek prisidėjo užvakar, tačiau išlaikiau ramybę, nes jokios "nuodėmės" nepadariau net per savo jubiliejinį gimtadienį: gėriau tik kavą ir vandenuką, valgiau tądien man priklausiusią varškę su medumi, graikiniais riešutais, obuolius ir gėriau kefyrą.
Situacija į gerąją pusę ėmė keistis vakar - pasisvėrusi ryte pamačiau, kad jau pradėjau kelionę penkioliktojo kilogramo atsikratymo link: svarstyklės rodė 82,8 kg. Tad galima tikėtis, kad 82 kg ribą tikrai pasieksiu kitos savaitės viduryje, kai vyksiu į dar vieną konsultaciją pas gydytoją.
Tokiu būdu per nepilną trečiąjį lieknėjimo mėnesį būsiu atsikračiusi 3 kg, o būtent tiek pagal L. Chazano metodą ir turėtų nutirpti.
Dar pačioje lieknėjimo pradžioje gydytojas, iškeldamas man tikslą pasiekti 69 kg svorį, įvardijo terminą. Anot jo, atsikratyti 28 kg turėčiau per penkis mėnesius ir pabrėžė, kad niekada dėl terminų neklysta.
Be to, jis teigė, kad per pirmąjį lieknėjimo mėnesį įprastai netenkama iki 10 kg, antrąjį - iki 6 kg, trečiąjį - dar mažiau, iki 3 kg.
Mano lieknėjimas ne itin skiriasi nuo "Chazaniškų" normų: nuo eksperimento pradžios iki gegužės 5-osios netekau 7,5 kg, per antrą mėnesį nutirpo dar 4,5 kg, per dar tik įpusėjusį trečiąjį mėnesį - 2,1 kg.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą