Lieknėjimo dienoraštis. Nukąsti ausį

Lieknėjimo dienoraštis. Nukąsti ausį

Žurnalistinis eksperimentas

Visą spalio mėnesį mano kūno svoris lyg tingi senovinio laikrodžio švytuoklė svyravo nuo 72 iki 73,5 kilogramo. Situacija išliko nepakitusi ir praėjusią savaitę, kuri buvo kupina ne itin lieknėjimui palankių aplinkybių.


Jau antradienio vakarą danguje pakibo storas mėnulis, o pilnatis, žinia, beviltiškai stabdo svorio mažėjimą. Be to, pastebėjau, kad pusmečio lieknėjimas mano organizmo gyvenimą
pakoregavo taip, kad jau antrą mėnesį pilnatis sutampa su moteriškų "džiaugsmų" pradžia. Tad vienu ypu susidūriau iš karto su dviem trukdžiais.


Tai žinodama, svarstykles nugrūdau kuo giliau po spintele - tegul sau stovi tamsoje ir dulka. Tik ketvirtadienio rytą jas išsitraukiau. Ir pasigailėjau - 73,4 kg. Po velnių!..


Ant nosies - vizitas pas gydytoją Levą Chazaną, laukiantį manęs jau su galutiniais lieknėjimo rezultatais. Tačiau aš vis balansuoju ties ta pačia svorio riba ir nė per žingsnį nepasistūmėjau tų 69 kg link.


Na, ir gerai. Ir nereikia. Atsipalaiduoti, pamiršti, negalvoti apie tuos likusius kelis kilogramus mane visą praeitą savaitę geranoriškai ragino "Vakarų ekspreso" skaitytojos. Kitos netgi rekomendavo sėkmingo lieknėjimo vardan su kava paskanauti mėgstamų sausainių ar suvalgyti kito geidžiamo patiekalo.


Todėl savaitės viduryje atsidūrusi prie vaišėmis nukrauto stalo puseserės vestuvėse nė kiek nepanikavau ir mintyse nesistengiau "užsibarikaduoti" visokiais draudimais.


Įdomu tai, kad į senokai nevalgytą maistą ne spoksojau kaip išbadėjusi - apskritai prikimšti pilvo net nesinorėjo. Apsiribojau nuo kelis šimtus gramų (vyras iš akies pamatavo) mėsos "šmoto" paragavusi kelis kasnelius, po to į mano skrandį iškeliavo du gabalėliai žuvies tešloje, trys valgomieji šaukštai šviežių kalafijorų, morkų ir saulėgrąžų sėklų salotų. Desertui sukramčiau dešimtį vynuogių. Ir visa tai - per šešias valandas užstalės.


Be to, nepasitvirtino mano "priešbaliniai" nuogąstavimai, kad dėl nieko savęs neribojančių svečių draugijoje mano užsitęsusi blaivybė iškrės nemalonų siurprizą. O gi ne - pasirodo, galima puikiai pasilinksminti ir be alkoholio. Rimtai! Todėl prisišokau tiek, kad kitą dieną kojas maudė.


Tiesa, turiu prisipažinti, kad nors ir ramiai spoksojau į dosniai šventinį stalą puošiančių alkoholinių gėrimų įvairovę, nuodėmingų minčių kilo vos tik pamačiau dviejų aukštų gulbių figūromis išpuoštą ir baltu kremu padengtą jaunųjų tortą... Net seilės ištįso iki kelių!..


Nusiraminau tik po to, kai lyg netyčia mano smilius palietė torto paviršių ir nusileido tiesiai į mano burną. Ką pajutau? Saldu, ir tiek. Tad apetitas dingo. Ir ačiū Dievui.


Praeitą savaitę apskritai įprasto mitybos režimo menkai paisiau. Pavyzdžiui, antradienį pasidariau kefyro ir duonos iškrovos dieną - pasidaviau skaitytojų raginimams, jog šis derinys svorį veiksmingiau išjudina nei uogų-vaisių iškrova. Aišku, šią savaitę storas mėnulis efektą suniveliavo, tačiau ankstesnė patirtis parodė, jog nors 0,5 l kefyro ir 250 g duonos visai dienai - skurdokas racionas, efektas geresnis.


Na, o penktadienį išbandžiau dar vieną skaitytojų rekomenduotą būdą aktyviau tirpdyti paskutinius kilogramus. Šis būdas man buvo pristatytas kaip pogrindinis ir slaptas - kitaip tariant, pats gydytojas L. Chazanas lieknėjimo metu jo nerekomenduoja, tačiau jo pacientės jo tyliai griebiasi pačios.


O, varge: jeigu ne tądien vykę asmeninio tobulėjimo kursai, turbūt, būčiau neišgyvenusi. Nepaisant to, kad nūdien pasisotinu mažesnėmis maisto porcijomis, šis išbandymas man dvelkė šiokiu tokiu ekstremalumu: visą dieną buvo galima gerti tik šiltą vandenį arba nesaldžią arbatą, pagardintą citrina. Ir daugiau nieko. Visiškai. Vakare norėjosi kaukti. Arba nukąsti savo sutuoktiniui ausį.


Kodėl būtent ausį? Todėl, kad yra toks anekdotas: "Ateina moteris pas gydytoją ir sako: "Gydytojau, aš daugiau negaliu laikytis jūsų dietos. Mane kankina tokie žiaurūs alkio priepuoliai, kad norisi vyrui ausį nukąsti..." Gydytojas sako: "Tai nukąskite. Bus vietoj užkandžio. Ir tik 40 kalorijų..."


Žiauru, bet labai tikroviška. Gerai jau bent tai, kad realiai lieknėjant pagal L. Chazaną užkandžiauti draudžiama. Beje, už kančias buvo atlyginta - pirmą kartą pamačiau, kad svarstyklės rodo mažiau nei 72 kilogramai...


Iki kito pirmadienio.


Natalija MOGUČAJA

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder