Neslėpsiu, kad kasdien rašyti dienoraštį tampa kuo toliau, tuo vis sunkiau: mitybos režimas tapo įprastas, kūno apimčių pokyčiai - lėtesni, naujovių, susijusių su lieknėjimu, - nedaug.
Žodžiu, lieknėjimas tapo savotiška kasdienybe ir įgijo rutinos požymių: rytinis svėrimasis, pusryčiai, pietūs, masažai, vakarienės, druskos vonios... O tai ankstesniuose dienoraščiuose taip išsamiai aprašiau, kad nebėra galimybės jokio žodelio įterpti. Todėl ir galvoju: gal reiktų savo "apsireiškimą" retinti? Tiksliau, nuo kasdienių dienoraščių pereiti prie savaitinių?
"Vakarų ekspreso" puslapiuose ir mūsų dienraščio svetainėje internete naujas dienoraštis pasirodytų kiekvieną pirmadienį. Tą pačią dieną "draugautume" toliau ir po to, kai gydytojas Levas Chazanas perves mane į pusmečio trukmės stabilizacijos periodą. Be to, ir toliau kasdien žadu atsakinėti į visus skaitytojų klausimus, atsiųstus tiek elektroniniu paštu, tiek paliktus dienoraščio atsiliepimų skiltyje. Kaip jums, mieli skaitytojai, toks pasiūlymas?..
Štai vakar popiet sėdėjau redakcijoje prie kompiuterio ir mąsčiau, kokiais su lieknėjimu susijusiais išgyvenimais galėčiau su jumis pasidalinti... Kad 11 valandą ryto, kaip visada, suvalgiau pusryčiams sumuštinį su rūkytu kumpiu? Ar pietums valgiau žuvies? O gal parašyti apie tai, kad sekmadienio vakarą puikiai praleidau laiką, sodindama prie namų kelias dešimtis krūmelių, ar kad rytoj vėl eisiu į grožio saloną vakuuminio masažo procedūrai?
Regis, tai ne tik neįdomu, bet ir nuobodu. O gal aš neteisi?..
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą