Lieknėjimo dienoraštis. Pralaimėjau

Žurnalistinis eksperimentas

Nuolat girdžiu tik vieną klausimą: "Ar taip pat gerai jautiesi, kaip ir atrodai"? Jaučiuosi gerai, bet nusprendžiau įsitikinti, ar iš tiesų po penkių lieknėjimo mėnesių organizmas yra sveikas.

Be to, atlikti tyrimus liepė ir gydytojas Levas Chazanas, įpareigojęs atsivežti jų rezultatus į konsultaciją rugsėjo 10-ąją.

Gera žinia ta, kad kraujo tyrimai - normalūs. Nerimą kelia tik tai, kad kraujo klampumas - šiek tiek didesnis nei norma, o hemoglobino kiekis artėja prie maksimalios normos ribos.

Su lieknėjimu šiuos duomenis vargu ar galima sieti, nes kraujo tyrimas tą patį rodė ir prieš žurnalistinio eksperimento pradžią. Ko gera, reiktų pasirodyti rimtam kardiologui'85 O cukraus bei cholesterolio kiekis - stabiliai geras, kaip sakoma

Taigi, galima daryti išvadą, kad iš tiesų lieknėjimas pagal L. Chazaną mano sveikatos būklei nė kiek nepakenkė. Anaiptol - iki šiol kamavusios skydliaukės bėdos, turėjusios nemenkos įtakos ir svorio didėjimui, traukiasi.

Tiesa, retsykiais dar užeina galvos skausmai, nesibaigė plaukų slinkimas, tačiau šios problemos tikrai nėra didelės ir varginančios.

Negaliu skųstis energijos stoka, miego sutrikimais, nors pavasarį jaučiausi lyg apsnūdusi musė: galėdavau parpti po keturiolika valandų per parą, o atsibudusi jausdavausi dar labiau pavargusi nei išvakarėse.

Iš mano gyvenimo pasitraukė ir depresijos šmėkla, nors anksčiau ji sukdavosi apie mane kaskart, vos tik atsirasdavo menkiausias gyvenimiškas rūpestis ar nesusikalbėjimo ir konfliktų požymiai su aplinkiniais. Žodžiu, visos ankstesnės bėdos ir negalavimai, trukdę gyventi, tapo praeitimi, ir tai - didžiausias lieknėjimo eksperimento laimėjimas.

Pati kalta

Veidmainiaučiau teigdama, kad man visiškai nesvarbūs ir mano išoriniai pokyčiai. Jie svarbūs. Jie džiuginantys ir labai moteriški.

Pavyzdžiui, savaitgalį į svečius buvo užsukusi šiuo metu Vilniuje gyvenanti ir kelis kartus per metus į uostamiestį atvykstanti mano studijų laikų draugė. Mane pamačiusi ji džiugiai reziumavo: "O, atrodai atjaunėjusi. Kaip anuomet, kai studentavome..." O Klaipėdos universiteto auklėtine tapau prieš dešimt metų'85

Tad šią akimirką jau galėtų nuskambėti finalinis akordas, pergalingi fanfarai, po kurių turėtų nusileisti uždanga, skelbianti penkis mėnesius "Vakarų ekspreso" puslapiuose vykusio savotiško realybės šou pabaigą.

Juk poryt - rugsėjo 5-oji, diena, kada aš, apsiginklavusi nugalėtojos šypsena, turėčiau paskelbti pasiekusi L. Chazano iškeltą tikslą - palengvėti 28 kilogramais.

Deja, taip neįvyko ir dėl to tikrai nekaltas garsusis latvis. Jeigu sąžiningai ir drausmingai būčiau vykdžiusi visus gydytojo nurodymus, net neabejoju, kad tikslas būtų pasiektas.

Ne kartą atvirai prisipažinau, jog nevykdžiau vieno svarbaus jo nurodymo kasdien po 15 minučių masažuoti save mediniais rutuliukais, padedančiais per mėnesį atsikratyti po kelis papildomus kilogramus.

Todėl dėl to, kad nurodytu laiku lieknėjimo tikslo nepasiekiau ir "nešiojuosi" dar nenutirpintus šešis kilogramus, galiu kaltinti tik save pačią.

Kelia šleikštulį

Kita vertus, kovą su antsvoriu laimėjau: paskaičiavusi kūno masės indeksą pagal esamą svorį internete, išvydau užrašą: "Kūno svoris - normalus. Sveikiname!".

Tačiau eksperimentas teoriškai nepavyko.

Per visą savaitę nebuvo jokio judesio: praėjusį pirmadienį pasiekta 75 kg riba džiugino vos keletą dienų, o po to svoris staigiai vėl šoktelėjo į viršų visu kilogramu.

Šeštadienio rytą svarstyklės teberodė 75,4 kg, o vakar sustojo ties skaičiais, regėtais dar prieš savaitę. Štai tau ir mėnulio pilnatis, ir "mano dienos", ir mišrainių nevalgymas...

Tas "aukštyn-žemyn" jau kelia ne erzelį, o žiovulį. Raukti nosį verčia ir žinojimas, kad į stabilizacijos etapą būsiu pervesta ne anksčiau kaip po mėnesio - kitą savaitę vyksiančios konsultacijos metu L. Chazanas perves mane į paskutinį etapą ir įves antrą iškrovos dieną.

Trečia, prisipažinsiu, kad tos privalomos vakarienėms mišrainės sukelia šleikštulį.

Žodžiu, atsidūriau kažkokiame uždarame rate, kur vyksta žaidimas "Katinėlis ir pelytė". Tik kad man pačiai tenka atlikti ir medžiotojo, ir aukos vaidmenis. Bet tai - mano pačios prisivirta košė.

Būdas - veiksmingas

Dabar pats laikas atsakyti į klausimą, kurį iškėlėme eksperimento, startavusio balandžio 5-ąją, pradžioje - patikrinti, kaip veikia garsaus latvių gydytojo L. Chazano lieknėjimo metodas.

Mano atsakymas - trumpas ir aiškus: "chazaniškas" būdas yra universalus, konkretus, veiksmingas ir greitas būdas atsikratyti antsvorio bei galimybė pakeisti mitybos įpročius visam likusiam gyvenimui.

Jeigu ne L. Chazanas, vargu, ar aš būčiau kada patikėjusi, kad per penkis mėnesius galiu atsikratyti keliasdešimties kilogramų. Kad apskritai galiu atsikratyti "gelbėjimo ratų" ir nepaskęsti įvairių skelbiamų dietų ar reklamuojamų maisto papildų jūroje.

O ar sugebėsiu atsikratyti likusių kelių kilogramų?

Atvirai kalbant, nebežinau, jaučiu, kad stinga ryžto. Morališkai ruošiuosi, kad netrukus būsiu gydytojo stipriai išbarta ir pelnytai galėsiu raudonuoti iš gėdos.

Natalija MOGUČAJA