Lieknėjimo dienoraštis. Revizija

Žurnalistinis eksperimentas

Praėjusį šeštadienį iki 86 kilogramų nukritęs svoris sustojo: dvi dienas svarstyklės lyg užkerėtos rodė tuos pačius skaičius.

 

Tačiau pernelyg dėl to sau galvos nesuku, nes pastebėjau, kad savaitgaliais taip jau atsitinka.

Poilsio dienomis buvo ir kitų su lieknėjimo eksperimentu susijusių įvykių.

Pirmasis - jau tradicija tampantis maisto ruošimas sekmadieniais. Nors svajojau apie visokius patiekalus, pasirinkau balandėlius. Tačiau kai patiekalas buvo paruoštas ir aš jį pasvėriau, paaiškėjo, kad 140 gramų man pietums priklausanti porcija "balandėlių išraiška" yra apgailėtina - buvau priversta pasitenkinti vos dviem mažučiais, užtat labai skaniais balandėliais.

Kaip rekomendavo nuolatinis mūsų eksperimento "konsultantas", prisistatantis Draugu, natūralias vynuogių sultis išgėriau ne po, o prieš valgį. Įdomu, kada ir kokį skirtumą turėčiau pajusti?..

O pasisotinusi, nusprendžiau pagaliau atlikti sezoninę reviziją savo drabužių spintoje. Ir patyriau šoką: septyneri džinsai, ketverios vasarinės kelnės, sijonai, suknelės ir krūva palaidinių kabėjo ant manęs lyg maišai.

Išsitraukiau paskutinius džinsus, kurių prieš dvejus metu negalėjau užsisegti. O, varge, - ir jie kabėjo!

Galop pasimatavau praėjusį pavasarį krikštamotės iš Ispanijos parvežtas kelnes, į kurias tąkart vos tilpau. Deja, ir ši paskutinė viltis subyrėjo į šipulius: kelnės smuko nuo liemens. Kaip paaiškėjo, skubaus atsinaujinimo akivaizdžiai jau reikalauja ir apatinis trikotažas.

Įsivaizduoju, kaip šiuos revizinius įspūdžius perskaičiusios mūsų skaitytojos ima sukioti pirštu prie smilkinio, nesuvokdamos mano susierzinimo. O, taip, labai malonu sulaukti iš aplinkinių pagyrų dėl išvaizdos, dar maloniau pačiai jaustis puikiai, bet suvokimas, kad teks išmesti per pastaruosius kelerius metus ne vieną tūkstantį litų kainavusius drabužius, - nedžiugina.

Nors ką čia gali žinoti - gal jų dar prireiks ateityje? Juk Levo Chazano lieknėjimo metodą išbandžiusieji mane vis gąsdina, kad bent trečdalis nutirpusių kilogramų kas ketvirtam žmogui vis tiek sugrįžta.

Tad tegul šiuo metu giliai į spintą nugrūsti per dideli drabužiai bus man lyg dar vienas perspėjimas apie tai, kad būtina branginti tai, ką pati pasiekei. Ir iki galo įsisamoninti, kad šiuo metu išgyvenami mitybos pokyčiai, kaip sakoma, - iki grabo lentos.

Kol kas nelėksiu į parduotuves ir apsiribosiu tik keliais pirkiniais. Jeigu ir toliau viskas rūks kaip iš pypkės, ir naujieji drabužiai jau vidurvasarį turėtų virsti maišais...

Natalija MOGUČAJA

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder