Oficialiais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1900 ŽIV infekuotų asmenų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu Latvijoje registruoti apie 5000, Estijoje artėjama prie 9000, Kaliningrado srityje - 7800.
"O mes čia gyvename kaip Dievo užantyje - pas mus ŽIV beveik nėra. Bet tokio fenomeno gamtoje nebūna. Negali trys milijonai lietuvių, gyvendami ŽIV infekcijos apsuptyje, turėti kažkokią nematomą apsaugą nuo viruso, kuris plinta lytiniu keliu", - kalbėjo Daiva Ausėnaitė, Sveikatos žurnalistų asociacijos vadovė, neseniai uostamiestyje surengtame renginyje "ŽIV ir moterys". Anot D. Ausėnaitės, mūsų valstybė laikosi stručio pozicijos, nematydama grėsmingai augančios problemos.
Stručio pozicija
Problema yra ta, kad Lietuvoje labai mažai testuojama dėl ŽIV. Išskyrus donorams ir nėščioms moterims, kitai populiacijos daliai ir ypač pažeidžiamoms grupėms, tarp kurių ŽIV labiausiai šiuo metu plinta, nėra prieinamas nemokamas testavimas.
"Pradėjus valstybei finansuoti ŽIV profilaktinę patikrą, specialistai net neabejoja, kad ŽIV infekuotųjų skaičius gerokai išaugtų - gal net dvigubai", - teigė D. Ausėnaitė. ŽIV paplitimas nėra tik asocialių ar nuo narkotikų priklausomų žmonių problema - tapti viruso nešiotoju gali kiekvienas, turėjęs nesaugių lytinių santykių. O kai virusas taip paplitęs, rizika užsikrėsti dar labiau padidėja.
"Nuo pirmojo ŽIV atvejo fiksavimo Lietuvoje mirė beveik 300 žmonių. Spėčiau, kad tokių mirčių yra daugiau, tik ligos istorijose, jei nežinoma, jog žmogus buvo infekuotas, rašomos kitos priežastys - infekcinės ligos, vėžys ir pan. Pernai gimdė 13 ŽIV infekuotų moterų. Po kelerių metų tų moterų vaikai eis į darželius, vėliau į mokyklas. Niekas neužtikrina, kad jos visos gimdė teisingai, kad gavo gydymą, kad tie vaikai gimdymo metu nebuvo užkrėsti ŽIV. Ar mes pasiruošę gyventi su ŽIV infekuotų tėvų vaikais? O su ŽIV infekuotais vaikais?"- retoriškai klausė D. Ausėnaitė.
Virusas - tarp mūsų
"Viena iš mano pacienčių - jauna klaipėdietė studentė - irgi atsitiktinė ŽIV viruso auka. Tėvai - mieste gerai žinomi žmonės. Kai sužinojo, kad užsikrėtė, merginą ištiko šokas, vis tikrinosi, ar tikrai turi virusą, vėliau net bandė žudytis. Nepadėjo įtikinėjimai, kad virusas kontroliuojamas, su liga galima gyventi, dabar tai jau nebe mirtina liga. Prireikė pusės metų gydymo, konsultacijų ir meno terapijos, kol mergina atsigavo, sukūrė šeimą. Kai savo būsimam vyrui ji pasakė, kad yra ŽIV nešiotoja, jis atsakė "Na ir kas".
Tačiau daugelis moterų, užsikrėtusių ŽIV, slepia tai nuo artimųjų, draugų, bendradarbių, nes visuomenėje egzistuoja stigma - priešiškumas šiuo virusu užsikrėtusiems. Tad nors liga yra kontroliuojama, gydoma vaistais, ŽIV infekuotiesiems, ypač moterims, labai trūksta psichologinės pagalbos", - teigė Irina Greičienė, gydytoja psichologė, socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto docentė. Ji kelerius metus dirbo Kaliningrado kalėjimuose, parengė ir apgynė disertaciją apie ŽIV infekuotus žmones.
ŽIV infekuotos mamos - ne retenybė
Klaipėdos medikams jau ne kartą teko susidurti su gimdančiomis ŽIV infekuotomis moterimis. Lietuvoje kol kas auga tik du ŽIV infekuoti vaikai, vienas jų - Klaipėdoje. Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba, šią infekciją laiko viena iš rimčiausių problemų motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistemoje.
"Lietuvoje įvyko 66 ŽIV infekuotų moterų gimdymai. 2010 m. nėščiosioms buvo atlikti 37 579 tyrimai dėl ŽIV. Iš visų ŽIV infekuotų besilaukiančių moterų pusė apie ŽIV pirmą kartą išgirdo jau nėštumo metu. Visoms nėščiosioms dėl ŽIV infekcijos rekomenduojama pasitikrinti du kartus: iki 12-os nėštumo savaitės ir 29-40-ąją nėštumo savaitę. 2002-2008 metais 39 proc. nėščiųjų ŽIV užsikrėtė per intraveninius narkotikus, 61 proc. per lytinius santykius", - pasakojo gydytojas V. Rauba.
Pasak jo, kuomet nėščiajai nustatoma ŽIV infekcija, būtina taikyti šias priemones: vartoti antiretrovirusinius vaistus nėštumo metu, atlikti cezario pjūvio operaciją, nemaitinti kūdikio krūtimi, prevenciškai gydyti naujagimį. Visos šios taikomos priemonės apsaugo naujagimį nuo užsikrėtimo ŽIV infekcija.
Kaliningradietė Tatjana Žuravliova - viena iš ŽIV infekuotų mamų, susilaukusi sveiko kūdikio. Kadaise vartojusi narkotikus ir prieš 16 metų užsikrėtusi ŽIV, savo dukrai ji apie ligą dar nepasakojo. "Kol kas ruošiuosi šiam pokalbiui, nes noriu būti tikra, kad dukrai užteks jėgų atsikirsti, kai jai bus mesta: "Tavo mama ŽIV- ininkė", - sakė Tatjana, į Klaipėdą atvykusi kartu su aštuonmete dukrele. Kaliningrade ji viešai nekalba apie tai, kad yra infekuota, tą faktą slepia. Pasak Tatjanos, šią diagnozę turinčioms moterims psichologiškai tikrai sunkiau. "ŽIV infekuota moteris su vaiku turi labai didelį kaltės jausmą, o jei ji dar yra priklausoma - kaltės ir atsakomybės jausmai naikina ją iš vidaus", - teigė moteris. Anot T. Žuravliovos, Kaliningrade ŽIV užsikrečia vis daugiau moterų, infekcija vis labiau "feminizuojasi" ir tai sukelia dar daugiau sveikatos problemų, kadangi į šį infekuotųjų ratą patenka vaikai.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro darbuotojai informuoja, jog birželio 8 d. Atgimimo aikštėje nuo 11 iki 17 val. vyks prevencinė akcija "Saugaus gyvenimo karavanas 2012", kurios metu visi norintieji galės nemokamai ir anonimiškai išsitirti dėl ŽIV, sužinoti, kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą