Lietuviai lėtinėmis plaučių ligomis neserga?..

Pulmonologija

Lietuvos gydytojai pulmonologai teigia, jog iki šiol respublikoje tebegalioja sovietinė susirgimų lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis (LOPL) registravimo metodika. Klaipėdoje vykusios konferencijos, skirtos kvėpavimo takų ligų problemoms, metu buvo išsakyta mintis, jog kartais gydytojai, nenustatę tikslios diagnozės, skuba skirti vaistus. Tačiau gydymo tikslas turėtų būti ne vaisto skyrimas, o laiku diagnozuota LOPL.

Statistikos duomenimis, Europos šalyse lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis serga nuo šešių iki aštuonių procentų gyventojų. Lietuvoje - tik apie pusantro procento. Kauno medicinos universiteto profesorius, pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas Raimundas Sakalauskas, komentuodamas pateiktus skaičius sakė: "Arba mes, lietuviai, kilę iš ypatingų gyvūnų, arba gyvenam tokiom nežmoniškom sąlygom, kad žmonių ligos mums nebūdingos..."

Statistika, diagnostika, politika

Pasak profesoriaus, klaidingi statistikos duomenys, rodantys, jog liga nėra Lietuvoje aktuali, turi įtakos ir jos diagnozavimui. Bet kurios ligos dažnis suponuoja gydytojo veiksmus. Jeigu manoma, jog LOPL problema neaktuali, visuomenei nėra pateikiama pakankamai informacijos, o sveikatos priežiūros politiką vykdantieji neskiria pakankamai dėmesio bei resursų.

Beje, esama ir dar vienos bėdos - ilgą laiką diagnozė "lėtinė obstrukcinė plaučių liga" nebuvo įprasta. Buvo rašoma bronchitas, enfizema ar išvis šios ligos traktuotos kaip senėjimo procesas.

Žiūrint iš sveikatos sistemos pozicijos, svarbiausios ligos yra tos, nuo kurių dažniausiai mirštama. Jeigu statistika rodo, kad Anglijoje LOPL (kuri, beje, taip pat liga, nuo kurios mirštama anksčiau, nei leistų žmogaus biologinis amžius) serga 10 proc. gyventojų, tai jau tampa nebe vien gydytojų, bet valstybine problema. Ir labai svarbu, ar ji teisingai nustatoma galutinės - mirties - diagnozės atveju. Jeigu bus pažeisti ir plaučiai, ir širdis, o patologanatomai atiduos prioritetą širdies ligoms, statistika tai ir atspindės.

R. Sakalausko nuomone, polinkis dažniau mirties priežastimi įvardinti širdies ligas atėjęs iš sovietmečio. Kadangi plaučių uždegimas - infekcinė liga, o pagal mirčių nuo infekcinių ligų skaičių buvo sprendžiama apie bendrą šalies sveikatingumo lygį, anuomet stengtasi pneumonijos mirties išvadoje neminėti. Nuo jos sovietų sąjungoje tiesiog nemirdavo. Ši tradicija esanti gyva ir šiandien - nurodoma, kad pacientas mirė nuo pagrindinės ligos, o pneumonija buvusi tik komplikacija.

Gydytojai pulmonologai stengiasi atkreipti dėmesį į abu aspektus: LOPL diagnostikos galimybių didinimą ir teisingą statistiką, kad ne tik gydytojai, bet ir visuomenė, Vyriausybė bei Sveikatos ministerija atsižvelgtų į esamas problemas kuriant bendrą nacionalinę sveikatos priežiūros programą.

Reali situacija

Paklaustas, kokia gi esanti reali situacija Lietuvoje, profesorius R. Sakalauskas sakė, jog derėtų atkreipti dėmesį į Europos šalių statistiką. Nesą jokių loginių prielaidų galvoti, jog Lietuva esanti kitokia šalis. Yra ir pramonė, ir automobiliai dujas išmeta, ir rūkoma netgi daugiau nei kitose šalyse. Tad keturis kartus besiskirią skaičiai medikams kelia labai didelių abejonių.

Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius savo ruožtu pastebėjo, jog paskutiniais metais vis daugiau dėmesio skiriama lėtinių obstrukcinių plaučių ligų diagnozavimui bei gydymui. Juolab kad gydymo galimybės bei metodai kasmet tobulėja. Ir ne tik gydytojai pulmonologai, bet ir šeimos gydytojai turi vis daugiau galimybių su jais susipažinti bei juos taikyti. Praktiškai visi naujausi LOPL gydymui skirti medikamentai yra ir Lietuvoje. Kita bėda - kad ne visi jie yra kompensuojami.

Didžiausias pavojus - rūkymas

Pasak A. Valavičiaus, Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažnai sergama LOPL, bet diagnostika vis dar ne visada pakankama. Ir čia esama ne tiek gydytojų, kiek pačių ligonių kaltės. Dažnai pradėjęs kosėti žmogus nesikreipia į gydytoją, o tiesiog nusiperka vaistų ir "pravaikšto" ligą. Tad vadinamojoje nulinėje stadijoje jos diagnozuoti neįmanoma.

Pasiteiravus, ar jau dėl kiekvieno kostelėjimo dera susirūpinti bei išsigąsti, kad tai LOPL pradžia, gydytojas pastebėjo, jog labiausiai rūpintis reikia pradėti jau tada, kai imama rūkyti. Beje, kasmet didesnis susirgimų skaičius fiksuojamas ne tik todėl, kad tobulėja diagnostika, bet ir todėl, kad gausėja rūkančiųjų, ypač jaunų žmonių.

Kiekvienam rūkaliui kartą per metus derėtų atlikti plaučių funkcijos spirometrinį tyrimą. O dėl kosulio - jeigu nerūkančiajam jis praeina per savaitę, tai gąsdintis nereikia. Rūkalius gi ilgiau nei savaitę neišsigydantis kosulio turėtų rimtai susirūpinti.

Livija GRAJAUSKIENĖ