Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktas numatomas ligonių pertvarkos projektas sukėlė ant kojų ne tik medikus, sveikatos administratorius, bet ir politikus. Seime, savivaldybėse renkami parašai, nukreipti prieš SAM valdininkų užmojus sujungti kai kurias ligonines.
Reforma - iš po skverno
Medikų bendruomenė piktinasi, kad SAM iki paskutinės savaitės slėpė tikruosius pertvarkos planus. Pirmiausia ją kūrusi darbo grupė išimtinai buvo sudaryta vien iš SAM darbuotojų ir teritorinių ligonių kasų direktorių. Nei gydymo įstaigų asociacijų, nei savivaldybių atstovai į ją nebuvo kviečiami.
Atskirų gydymo įstaigų vadovai teigė iš valdininkų gaudavę skirtingą informaciją apie planuojamus ligoninių sujungimus ir jų statusą po pertvarkos. Antai Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė buvo įsitikinusi, kad jos vadovaujama gydymo įstaiga taptų Klaipėdos apskrities ligoninės filialu, o praėjusį pirmadienį, sužinojusi apie numatomą sujungimą, neteko žado.
“Būdami filialu, dar turėtume šiokią tokią galimybę kovoti dėl atskiro finansavimo, o dabar paaiškėja, kad apskrities ligoninė mus tiesiog “suvalgys”, - piktinosi ligoninės vadovė. - Vienintelė viltis, kad Klaipėdos meras yra prieš tokį neatsakingą žingsnį ir jau pavyko surinkti 90 proc. tarybos narių parašų, palaikančių mūsų savarankiškumą”.
Parašai renkami ir Seime. Klaipėdietis Seimo narys Vytautas Grubliauskas ragina kolegas pasirašyti prieš SAM planuojamą Klaipėdos vaikų ligoninės sunaikinimą. Dangutei Mikutienei pavyko suagituoti 60 Seimo narių, kurie pateikė Vyriausybei pareiškimą dėl Nacionalinio vėžio instituto steigimo, kad dabartinis Lietuvos onkologijos institutas nebūtų jungiamas prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.
Nors SAM tvirtino, kad dėl pertvarkos plano bus diskutuojama ir kad laukia medikų bendruomenės pasiūlymų, vakar planas jau buvo pateiktas Vyriausybei.
Suaugusiųjų interesai - galingesni
SAM planai ypač šokiravo vaikų ligų specialistus, mat po numatomo gydymo įstaigų sujungimo Lietuvoje nebeliktų nė vienos vaikų ligoninės.
Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) direktoriaus pavaduotoja valdymui Sigita Burokienė įsitikinusi, kad iš Lietuvos žemėlapio išnykus vaikų ligoninėms, vaikų sveikatos priežiūrą, Vyriausybės deklaruojamą kaip prioritetinę, nustelbs kiti prioritetai - suaugusiųjų.
“Kaip rodo užsienio šalių patirtis, integravus paslaugas vaikams į bendrą daugiaprofilinę gydymo įstaigą, kyla pavojus šių paslaugų kokybei, - nuogąstauja S.Burokienė. - Suaugusiųjų interesai galingesni už vaikų. O juk vaikui, kaip pacientui, reikia ypatingo dėmesio. Tam daugelyje tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų numatytos specialios taisyklės”.
Pertvarka nepagrįsta ekonomiškai
“Pertvarkos iniciatoriai sako, kad dabar Santariškių miestelio gydymo įstaigose specialistai yra dubliuojami. Netiesa - vaikus gydo visai kiti specialistai, nei suaugusiuosius, net jų licencijos skirtingos, - aiškino S.Burokienė. - Specifiškumas išlieka visose srityse, pavyzdžiui, paimti vaikui kraujo tyrimą užtrunka gerokai ilgiau nei suaugusiajam, vaikų priežiūrai reikia daugiau personalo - ne tik slaugytojų, bet ir socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, tad didesnės ir darbo užmokesčio išlaidos”.
Nepaisant to, VUVL dirba ekonomiškai efektyviai. Praėjusiais metais ligoninės pajamos viršijo išlaidas 6,25 mln. litų. Kitų planuojamų jungti gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatai prastesni, tad kyla reali grėsmė, kad vaikams gydyti skirtos lėšos bus naudojamos kitų neefektyviai veikiančių struktūrų ir padalinių problemoms spręsti. Daug ką pasako vien tai, kad VUVL pacientų tėvams nereikia patiems pirkti nei vaistų, nei medicinos priemonių, o to labai dažnai reikalaujama suaugusiųjų ligoninėse.
“Prijungus vaikų ligoninę prie Santariškių klinikų, kiltų grėsmė ir mūsų vykdomiems Europos Sąjungos (ES) remiamiems projektams, - sakė S.Burokienė. - Jei praradę savarankiškumą negalėtume įgyvendinti projektais užsibrėžtų rezultatų, tektų grąžinti ES lėšas”.
“Respublikos” pašnekovė suabejojo ir reformos iniciatorių teiginiu, kad sujungus visą Santariškių miestelį į vieną gydymo įstaigą, padidės valdymo efektyvumas.
“Kuo didesnė ir sudėtingesnė struktūra, tuo brangesnis jos valdymas”, - tvirtino ji. Be to, pats gydymo įstaigų reorganizacijos procesas pareikalaus labai daug lėšų, o sunkmečiu švaistyti lėšas ekonomiškai nenaudinga, geriau jas skirti tam, kad būtų užtikrintas sklandus paslaugų teikimas.
Nebeliks specialistų
Klaipėdos vaikų ligoninės, SAM planuose sujungiamos su Klaipėdos apskrities ligonine, vyriausiosios gydytojos K.Bobianskienės akimis, ateities scenarijus dar liūdnesnis.
“Mano nuomone, tai yra laipsniškas vaikų sveikatos priežiūros marinimas, - sakė ji “Respublikai”. - Kalbėkim atvirai - kas yra sujungimas? Praktiškai - tai 206 lovų vaikų ligų skyrius, kuris išliks gal pusmetį. Mes nežinosime, kiek paslaugoms skirta lėšų iš ligonių kasų, nes jos pateks į bendrą katilą ir bus perskirstomos centrinės administracijos nuožiūra. Išleisti galėsime vis mažiau, kol tapsime nenaudingu padaliniu, kurį reikės integruoti į suaugusiųjų ligoninę. Šiandien mūsų ligoninė aprūpinta pačia moderniausia tyrimų ir gydymo aparatūra. Kur garantija, kad ši aparatūra bus naudojama vaikams, o ne ramiai pervežta kitur?”
K.Bobianskienė nuogąstauja ir dėl vaikus gydančių specialistų ateities.
“Sujungus gydymo įstaigas, naujas darinys darbą pradės nuo naujų darbo sutarčių sudarymo. O ten bus parašytas atlyginimas. Nori - dirbk, nori - nedirbk, - kalbėjo ligoninės vadovė. - Aišku, kad tokių atlyginimų, kokie yra šiandien, mūsų kolektyvas tikrai negaus. Iš licencijuotų vaikų ligų specialistų per 1-1,5 metų liks gal trečdalis, nes užsienio kalbas mokantis jaunimas tikrai emigruos. O vaikai liks be paslaugų...”
Komentarai
Vinsas JANUŠONIS
Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Vienas pagrindinių vadybos principų - ten, kur yra gerai, kištis nereikia. Todėl pertvarka visų pirma turėtų paliesti neefektyviai dirbančias sveikatos priežiūros įstaigas. Prieš darant pertvarką turėtų būti apskaičiuotas sveikatos priežiūros paslaugų poreikis visiems Lietuvos žmonėms ir jo sąnaudos. Šie skaičiavimai, kaip ir lovų ar medicinos personalo kiekis, negali būti atliekami atskiram miestui ar regionui, nes Lietuvoje pacientas gali rinktis bet kurią ligoninę. Beje, greitai toks pasirinkimas bus įteisintas visoje ES. Šiandien Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra vienos geriausiai prieinamų ES. Manau, kad pacientai būtų labai nepatenkinti, jei atsirastų tokios eilės pas gydytojus ar norint atlikti tyrimus, kaip, pvz., Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje.
Raimundas ALEKNA
Ministro pirmininko patarėjas
Vakar Vyriausybės pasitarime SAM pateiktas ligoninių veiklos optimizavimo planas buvo grąžintas tobulinti. Siekiant, kad pertvarka pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, nurodyta labiau akcentuoti ne pačių gydymo įstaigų jungimą, o paslaugų perskirstymą. Be to, planuojami pokyčiai turi būti pagrįsti skaičiais. Jei kalbama, kad bus ekonominis efektas, reikia įrodyti, koks jis bus ir kaip bus pasiektas: pavyzdžiui, kiek bus sutaupoma lėšų sujungiant dvi viena šalia kitos esančias ligonines.
Labai svarbu numatomus pokyčius aptarti ir su savivaldybėmis, kurių gyventojams pertvarkomos ligoninės teikia paslaugas. Buvusios apskričių pavaldumo gydymo įstaigos negali būti per prievartą primestos savivaldybėms. Prieš įforminant steigėjų pasikeitimus teisiškai būtina atsižvelgti ne tik į medikų, bet ir į visuomenės nuomonę.
Alia ZINKUVIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą